LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
Akimirkos sentencija
Racionalus žmogus pats adaptuojasi prie savo aplinkos. Neracionalus gi atkakliai bando pačią aplinką pritaikyti prie savęs. Kaip tik todėl visas progresas ir priklauso nuo neracionaliųjų
George Bernard Shaw
Draugai
Matulaičio bažnyčia
Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga
Tautinės krypties portalas
Etninės kultūros erdvė
Biržų krašto naujienos
Slaptai.lt - unikalus leidinys
Lietuvių sąjunga „Tauta ir Tėvynė“
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Žaliosios minties laikraštis
Istorijos puslapiai
Receptai, patiekalai, kulinarija.
Skanus.lt
Reklama
  Religija ir tikėjimai
Vaiduokliai ir persikūnijimas

2003-01-27 | Po mirties dvasia sugrįžta pas Dievą, ir visa sąmonės veikla nutrūksta. Todėl bet koks bandymas susisiekti su mirusiais parodo, jog labai neteisingai suprantamas akivaizdus Biblijos mokymas apie tuos dalykus (žr. Iz 8:19,20). Biblija visiškai aiškiai teigia, kad po mirties žmonės jokiu pavidalu nesugrįžta į savo namą ar miestą, kuriame gyveno; negali taip būti, kad po kokio nors asmens mirties tose vietose rodytųsi jo "dvasia" ar "vaiduoklis". Sunku tą išreikšti suprantamiau nei tas padaryta Job 20:7-9: "(Žmogus) bus pražudytas kaip mėšlynas, ir kurie buvo jį matę, sakys: Kur jis? Jis... nebus atrastas... Akis, kuri buvo jį mačiusi, nebematys (jo) ir jo vieta (namas / miestas) nebežiūrės daugiau į jį". Panašiai sakoma ir Job 7:9-10: "Kas nusileidžia į mirusiųjų buveinę... nebegrįžta daugiau į savo namus, ir jo vieta nebepažįsta daugiau jo paties." Nuolankiai pripažinę šitą, mes atmesime visokius aiškinimus, esą galima pamatyti, kaip mirusiųjų "šmėklos" lankosi namuose, kuriuose jie anksčiau gyveno. Šitokie regėjimai - tai geriausiu atveju vaizduotės žaismas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Skaistykla

2003-01-27 | Romos katalikų bažnyčia moko, kad Dievo žmonių sielos po mirties gali patekti į vietą, pavadinta "skaistykla", kuri yra pusiaukelėje tarp "dangaus" ir "pragaro". Jie moko, jog tai yra apsivalymo vieta, kurioje sielos kažkiek laiko kenčia, kol pasidaro tinkamos gauti išgelbėjimą danguje. Manoma, kad to asmens ir jo artimųjų maldos, žvakių deginimas ir piniginės aukos bažnyčiai sutrumpina laiką, kurį siela turės kentėti "skaistykloje". Didžiulis tokių aiškinimų klaidingumas turėtų paaiškėti iš žemiau pateikiamų dalykų: - Biblija nieko nekalba apie tokios vietos egzistavimą. - Jau esame išsiaiškinę, kad siela reiškia visą mūsų kūną, o ne kažkokią mumyse esančią nemirtingą dalį, ir kad "pragaru" vadinamas kapas, o ne bausmės vieta.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pragaras

2003-01-27 | Žodžiu "pragaras" verčiamas hebrajiškas žodis "šeol", kurio tiesioginė prasmė yra "uždengta vieta". Žodis "pragaras" neatspindi šios reikšmės, taigi vertimas nėra pilnas. Pagal Biblija ši "uždengta vieta" ar "pragaras" - tai kapas, arba mirusiųjų buveinė. Daugelyje vietų hebrajiškas žodis "šeol" taip ir verčiamas. Ir tikrai, daugelyje Biblijos vertimų beveik nevartojamas žodis "pragaras", bet verčiama tiksliau, naudojant tokius žodžius kaip "mirusiųjų buveinė", "kapas". Kai kuriuose vertimuose (pvz. A. Rubšio) žodis "šeol" iš viso neverčiamas, tik pateikiamas su lietuviška galūne ("šeolas"). Štai tik keletas pavyzdžių, kuriuose šis žodis "šeol" verčiamas žodžiais "mirusiųjų buveinė". Juos išnagrinėjus neturėtų likti vietos plačiai paplitusiam įsivaizdavimui, pagal kurį pragaras - tai vieta, kur nusidėjėliai kankinami ugnimi.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atsakomybė prieš Dievą

2003-01-27 | Jei žmogus iš prigimties turi "nemirtingą sielą", tada jis priverstas kažkur praleisti amžinybę - arba apdovanojimo, arba bausmės vietoje. Tai reikštų, jog kiekvienas yra atsakingas prieš Dievą. Bet priešingai, esame parodę, kad pagal prigimtį žmogus yra kaip gyvūnai, jam nėra būdingas nemirtingumas. Tačiau kai kuriems žmonėms yra pasiūlytas amžinasis gyvenimas Dievo Karalystėje. Turėtų būti akivaizdu, kad ne kiekvienas, kuris kada nors gyveno, bus prikeltas; kaip ir gyvūnai, žmogės gyvena, miršta ir suyra į dulkes. Bet kadangi bus teismas, po kurio vieni bus pasmerkti, o kiti apdovanoti amžinuoju gyvenimu, mes turime daryti išvadą, jog tam tikra žmonių grupė prisikels, kad galėtų gauti pasmerkimą arba apdovanojimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atlygio vieta - dangus ar žemė?

2003-01-27 | "Palaiminti romieji: jie paveldės žemę" (Mt 5:5) - nesakoma "...jų sielos pateks į dangų". Čia daroma užuomina į 37 psalmę, kuri visa pabrėžia, kad galutinį apdovanojimą teisieji gaus žemėje. Lygiai toje pat vietoje, kur nusidėjėliai mėgavosi savo laikinu pranašumu, teisiesiems bus atlyginta amžinuoju gyvenimu, ir jie valdys tą pačią žemę, kurioje kažkada viešpatavo nusidėjėliai (Ps 37:34,35). "Bet romieji paveldės žemę... Nes tie, kuriuos jis laimins, paveldės žemę... Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius" (Ps 37:11,22,29). Gyvenimas žemėje per amžius reiškia, kad amžinasis gyvenimas danguje yra neįmanomas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Teismas

2003-01-27 | Iš to, ką jau esame išnagrinėję iki šiol, pilnai galima numanyti, jog po Viešpaties sugrįžimo ir prisikėlimo tie, kas buvo pašaukti pažinti Evangeliją, bus surinkti kartu į tam tikrą vietą tuo laiku, kuomet jie susitiks su Kristumi. Jis pareikalaus iš visų ataskaitos bei įvertins, ar jie verti gauti apdovanojimą ir įžengti į Karalystę. Tiktai tuomet teisieji bus apdovanoti. Visa tai apjungiama palyginime apie avis ir ožius: "Kai ateis Žmogaus Sunūs savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste (Dovydo soste Jeruzalėje, Lk 1:32,33). Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės (t.y. žmonės iš visų tautų, plg. Mt 28:19), ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius - kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: "Ateikite mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!" (Mt 25:31-34).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Agresyvūs stačiatikiai Rusijoje engia katalikus

2002-10-17 | Rusijoje atlikta gyventojų surašymo procedūra. Didelių skandalų, atliekant apklausą, nepastebėta. Išskyrus keistą pravoslavų cerkvės elgsį. Rusijos stačiatikių vadovai kažkodėl pasipriešino, kad gyventojų surašymo metu būtų teiraujamasi, koks rusų požiūris į religiją. Ko išsigando stačiatikiai? Kad daugumai Rusijos gyventojų religija nereikalinga ar kad Rusijos gyventojai noriau išpažįsta ne stačiatikybę, bet katalikybę, budizmą, pagonybę, islamą? Kaip tvirtina Vokietijos laikraščio "Frankfurter Rundschau" žurnalistas Karlas Grobe, Rusijoje be pravoslavų tikėjimo dar labai populiari pagonybė bei katalikų tikėjimas (pagonybė labai populiari tarp mažų Rusijos teritorijoje gyvenančių šiaurės tautelių bei rusų jaunuolių). Sociologų atlikti tyrimai byloja, kad Rusijoje greičiausiai tik 7 milijonai gyventojų (maždaug 5 proc.) laiko save tikrais pravoslavais, tuo tarpu katalikais jaučiasi esą apie pusė milijono rusų. Todėl Rusijos cerkvė visom išgalėm stengiasi išsaugoti savo monopolį. Ir nesibodi diktatoriškų priemonių. Engti kitas religines bendruomenes Rusijoje stačiatikiams padeda net pats prezidentas Vladimias Putinas. Padeda netiesiogiai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Egzorcizmas

2002-10-03 | Egzorcizmas - blogio dvasių ar demonų išvarymas iš žmonių, vietų arba daiktų, kur jie yra įsikūniję. Pats pavadinimas yra kilęs iš graikiško atitikmens "exorkizein", kas išvertus ir reikštų "nelabos jėgos išvarymą". Medicininės pažangos dėka šiandien mažiau tikinčiųjų "piktosios dvasios įsikūnijimu į žmogų". Krikščioniškas tikėjimas velnio išvarymu, žinia, nėra šiuolaikinis reiškinys. Naujajame Testamente galima surasti istorijų, kuriose pasakojama, kaip Kristus išvijęs demonus, užvaldžiusius žmonių kūnus. Kad ir Evangelijoje pagal Morkų, penktame skyriuje rašoma, kaip Kristus išvijęs demoną, vardu Legionas: "Šventykloje buvo žmogus, užvaldytas blogio jėgos". Kristus išvijęs nelabąjį sakydamas: "Nutilk ir palik jį.-Tada blogio dvasia garsiai rėkdama išėjo iš žmogaus kūno". Teisybės dėlei reikia paminėti, kad panašūs pasakojimai gali sukelti klaidinantį įspūdį apie tokių atvejų skaitlingumą, be to, senovės izraelitai bet kokias tuometine medicina nepaaiškinamas ligas priskirdavo "apsėdimui". Viduramžiais "velnio apsėdimas" buvo toks paplitęs reiškinys, jog priminė psichinę epidemiją. Tipišku pavyzdžiu galima laikyti vienuoles uršulietes iš Loudun miesto Prancūzijoje. Nors ir po šiai dienai nežinoma tikroji jų pamišimo priežastis, psichiatrijos profesorius V.P. Osipovas pateikia savo versiją: " Aristokratei Žanai de Belfil, vienai iš vienuolyno vyresniųjų, naktimis ėmė vaidentis ne per seniausiai mirusio vienuolyno prioro šmėkla.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dianetika I dalis

2002-09-01 | Vystantis žmogaus nervų sistemai formuojasi analitinis protas – informacija yra atrenkama ir dedama į atmintį. Analintis protas sugeba skirti daugybę tos pačios spalvos atspalvių. Tačiau šalia analitinės atminties išlieka reaktyvinė atmintis. Reaktyvinis protas yra labai primityvus, jo logika būtų tokia: jei skaudėjo degant raudonai šviesai – visada venk šios šviesos; jeigu kada nuskriaudė žmogus su barzda – bėk kuo toliau nuo visų barzdočių. Visa, kas buvo patirta vaikystėje veikia visą mūsų gyvenimą. Reaktyvinis protas įrašo šią informaciją tais momentais, kai skausmas ar stipri emocija išjungia analitinį protą. Reaktyvinio proto religija – “visi jie tokie“, “visos jos tokios“, “visi jie vienodi“. Tai yra, reaktyvinis protas baltą prilygina juodai. Daugelis psichosomatinių ligų, įpročių bei neracionalus elgesys esti dėl reaktyvinio proto. Tuo plačiai naudojasi hipnotizuotojai - įrašydami naujas programas. Reaktyvinis protas nukenksminamas ”pergyvenant iš naujo”, reveri būsenoje. Suradus skausmingą epizodą ir jį pergyvenus, tai kartojama tol, kol žmogus nebejaučia skausmo ar liūdesio, ar pykčio. Epizodas pereina į analitinę atmintį. Jis nebekelia jokių neigiamų emocijų ir skaumo. Netgi tada, kai žmogus reveri būsenoje prisimena, kad tėvai jo nenorėjo ir bandė daryti abortą, ir, tokiu būdu, ištrynus tą skausmą, jis vertina tą situaciją, kaip “kas buvo, tas pražuvo“. Taip atsikratęs visų neigiamų programų, žmogus tampa sveikas (sveikos sielos).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dianetika II dalis

2002-08-31 | Dianetikos tikslas - pasaulis be beprotybės, be nusikaltėlių ir karų. Tūkstančius metų žiauriose kovose žmogus stengėsi užkariauti materialiąją visatą, praktiškai nieko nežinodamas apie savo svarbiausią ginklą, apie patį vertingiausią turtą - savo protą. Jis pasiekė laimėjimų, nepaisant šios kliūties. Tačiau savo tamsumo ir nemokšiškumo dėka, be laimėjimų, jo pasiekimu tapo ir beprotybė bei ligos, kariniai resursai, galintys sunaikinti visus pasiekimus. Nė viena civilizacija negali pasiekti ko nors kelyje į stabilų išgyvenimą, nesivadovaudama žiniomis, kurios sudaro Dianetikos mokslą. Sumaniai taikant Dianetiką, įmanoma pasiekti užsibrėžtą tikslą. Kalbant apie atskirą žmogų, Dianetika gali užkirsti kelią arba sušvelninti psichinių sukrėtimų, neurozių, kompulsijų ir kompleksų pasekmes, sugrąžinti jam fizinę sveikatą, pašalindama maždaug 70% visų ligų, nuo kurių kenčia žmonija, pagrindinę priežastį. Šeimoje Dianetika padeda pasiekti didesnį tarpusavio sutarimą ir harmoniją. Tautoms ir mažesnėms grupėms - pvz., gamyboje užimtiems žmonėms Dianetika padeda pakelti gamybos lygį iki tokio lygio, kad visas apgailėtinas ideologijas, už kurias daugelis su gąsdinančiu entuziazmu yra pasirengę kovoti ir mirti, galima atidėti į šalį, pagrindinį dėmesį skiriant efektyviai Dianetikos technologijai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!