LT   EN   RU  
2019 m. spalio 18 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Skandalai
Kvailiai su puikiu išsilavinimu

2006-05-19 | Ketvirtadienio Eurovizijos pusfinalis yra puikus pavyzdys apmastymams. Prieš LT United vykstant į Atėnus, mūsų išsilavinę muzikos “šviesuoliai”, vienas už kitą garsiau dejavo “apsijuoksime”, “banalybė” ir pan. Dabar tikrai bus įdomu išgirsti jų “autoritetingus” paaiškinimus - kodėl vis dėlto pusfinalis įveiktas. Šis paprastas, bet kartu labai akivaizdus pavyzdys, verčia pažvelgti į gilesnes šio “išsilavinusių kvailių” reiškinio apraiškas mūsų valstybėje. Kažkodėl iki šiol Lietuvoje, mes negalime priprasti prie minties, kad išsilavinimas nei proto, nei išminties neprideda. Mūsuose yra natūralu, kad jei yra geras diplomas, reiškia šio asmens autoritetu galima pasitikėti. Daugelio Lietuvos žmonių sąmonėje negali sutilpti tai, kad kūrybos neišmoksi, o išminties nenusipirksi. Taip pat daugelis nesuvokia, kad visuomenės gerovei yra žymiai reikšmingesnis kūrybingas išminčius, turintis tris klases valstybinio išsilavinimo, nei arogantiškas kvailys besipuikuojantis profesoriaus titulu. Vienas mano pažystamas dailininkas, iš prigimties nuostabiai (mano subjektyviu vertinimu) piešia paveikslus fantastinių knygų tema. Pirmą kartą atėjęs pas jį namo, negalėjau atsižiūrėti į visame kambaryje iškabinėtus paveikslus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Žemgrobiai užlipo ant Konstitucijos grėblio

2006-04-05 | Šalies gamtosaugininkai ir jų šalininkai su nerimu laukė Konstitucinio Teismo nutarties, kuri turėjo nulemti saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, miško parkų, draustinių) likimą. Įstatymus pažeidę nelegalių statinių savininkai kreipėsi į teismus, o šie - į Konstitucinį Teismą, kad išblaškyti abejones dėl apribojimų, įstatymais numatytų saugomose teritorijose, konstitucingumo. Žemgrobiai naiviai tikėjosi, kad sulauks sau palankaus sprendimo, tačiau Konstitucinis teismas kovo 14 dienos nutartimi aiškiai parodė, kad visų pirma turi būti paisoma didžiosios visuomenės dalies, o ne pavienių asmenų konstitucinių teisių. Dabar saugomose teritorijose galiojantys apribojimai pripažinti ne tik neprieštaraujantys Konstitucijai, bet kai kuriais atvejais netgi per mažai griežti tam, kad valstybė galėtų atlikti savo priedermę - garantuoti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugą, racionaliai naudoti gamtos išteklius, juos atkurti bei pagausinti. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas savo esme yra analogiškas prieš kelis metus priimtam Vengrijos Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo buvo nurodyta, kad viešasis interesas yra aukščiau bet kokio privataus intereso. Taigi nors jau trejus metus Lietuvos Konstituciniame Teisme gulėjusį klausimą pirmieji suskubo išjudinti žemgrobiai ir juos atstovaujantys kai kurie Seimo nariai, galu gale naudą iš to turės tik Lietuvos gamta.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pirkėjas pasipiktino maksimalia kaina

2006-02-04 | Sausio pabaigoje į redakciją kreipėsi kaunietis Stasys Stasiūnas, su savimi atsinešęs dvi pakuotes "Valstiečių dešrelių" ir kvitą. Vyriškis apsipirko "Maximoje". Už abi dešrelių pakuotes S.Stasiūnas turėjo sumokėti puspenkto lito, tačiau teko pakloti 8,68 Lt. "Kai kvitą parodžiau pardavėjai, ji norėjo išplėšti jį iš rankų, - pasakojo S.Stasiūnas. - Atėjau pas jus, tegu žmonės žino, su kokia neteisybe jie gali susidurti". S.Stasiūnas pasakojo, kad administratorė Irena pripažino įvykusią klaidą. Su neteisybe susidūręs S.Stasiūnas pridūrė, kad "klaidos" "Maximoje" kartojasi nuo prekybos centro atidarymo dienos. Paklaustas, kaip mano, kodėl pardavėjos apgaudinėja pirkėjus, S.Stasiūnas svarstė, kad taip vyksta tikriausiai dėl per mažų jų atlyginimų. "Pardavėjų kaita prekybos centruose labai didelė", - pastebėjo jis. Įmonei vadovaujantis vyriškis sakė, kad dauguma pirkėjų tiesiog nepastebi įvykusios apgaulės, todėl siūlo atidžiai patikrinti kvitą, kuris gaunamas kasoje sumokėjus pinigus. "Derėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sveriamas prekes. Kai žmonės apsipirkinėja vežimais, jie daug ko nepamato", - įsitikinęs ponas Stasys. Jis taip pat nežino, kodėl prie kiekvienos kasos, pavyzdžiui, mėsos skyriuje yra vadinamasis klaidų lapas. "Kasininkė iš pradžių įmuša kainą į kasą, bet vėliau šiuos pinigus lyg "išima" ir atliktą veiksmą traktuoja kaip klaidą".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Metų vagis – Artūras Zuokas

2006-01-04 | Kiekvienais metais “Laisvo laikraščio” redakcija skelbdavo “metų kyšininkus”, tačiau šiais metais nutarėme paskirti kitą nominaciją – “metų vagies”. Šio titulo, be jokios abejonės, 2005 m. labiausiai nusipelnė Vilniaus meras Arūras Zuokas, arba garsusis “abonentas”, kuriam “Rubicon group” sumokėjo kelis milijonus litų kyšių. Nors šiandien jau niekas neabejoja, kad „Rubicon group“ už jai palankius sprendimus mokėjo „abonentui“, arba A.Zuokui, milijonus litų per pastaruosius kelis metus, tačiau net ir pagautas kyšininkas toliau kalba apie savo „vertybes“ ir „moralę“, ir toliau vagia iš vilniečių. Mat Žirmūnuose, šalia Neries ir Valakampių tilto 9 hektarų teritorijoje esančiame parke greitai turėtų prasidėti statybos – remdamasi dar 1993 m. premjero Adolfo Šleževičiaus pasirašytu potvarkiu, Lietuvos beisbolininkų asociacija, padedama Vilniaus mero Artūro Zuoko, pradės čia stadiono bei gyvenamųjų namų komplekso statybą. Pagal projektą šioje vietoje numatytas sporto aikštynas, beisbolo mokykla, viešbutis, aštuoni gyvenamieji namai, kurie projekte įvardinti kaip sportininkų bendrabučiai, nors pagal projektą jie labiau primena dviejų – trijų aukštų kotedžus. Pastatyti ant Neries upės kranto, su vaizdu į Valakampių miškų pusę jie būtų “bendrabučių” savininkams atnešę milijoninius pelnus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Užupis dūsta nuo Artūro Zuoko

2006-01-03 | Vilnietis architektas A.Vaitulevičius su savo kaimynais jau keli mėnesiai negali tęsti gyvenamojo namo Užupio g. 26 statybos – Vilniaus apskrities administracijos reikalavimu teismas sustabdė statybas, kol baigsis ginčo nagrinėjimas. A.Vaitulevičius įsitikinęs, kad statybos įstrigo dėl vienos priežasties – dėl savo garsiojo kaimyno Artūro Zuoko, gyvenančio Užupio g. 30, bandymų kaišioti pagalius į ratus Užupio bendruomenei, kurios interesus A.Zuokas visada pabrėžia ginantis. Dar 1999 m. A.Vaitulevičius ir jo kaimynai, gyvenantys Užupio g. 24, pradėjo gyvenamojo namo projekto savo namo kieme rengimą. “Viskas buvo vykdoma pagal tuo metu galiojusius įstatymus, aš pats rengiau šį projektą, - LL pasakojo pats A.Vaitulevičius, - projektas buvo ne kartą keičiamas, galiausiai gavome iš visų paminklosauginių instancijų leidimus statyti. Kai pradėjome derinti šį projektą su Vilniaus savivaldybe, prasidėjo bėdos. Paskutiniai mūsų projekto derinimai su savivaldybe vyko tuo metu, kai A.Zuokas vaikė tą vargšą V.Drėmą (kalbama apie 2003 m. vasarą vykusius Vilniaus mero rinkimus – A.D.). Galiausiai, kai jau projektas buvo suderintas su visomis instancijomis, ir Vilniaus savivaldybė turėjo išduoti leidimą statybai, jis užstrigo pas patį A.Zuoką”.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

„Laisvo laikraščio“ redaktorius išteisintas dėl korupcijos atskleidimo

2006-01-03 | Pernai gruodžio 13 d. Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendį ir nutraukė baudžiamąją bylą „Laisvo laikraščio“ vyr. redaktoriui Aurimui Drižiui. Kaip žinia, žurnalistas A.Drižius pernai sausio pabaigoje buvo pripažintas kaltu už tai, kad jo redaguojamame „Laisvame laikraštyje“ buvo išspausdintas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros pažyma, kurioje yra informacijos apie tai, kaip JAV kompanijos “Williams” valdoma “Mažeikių nafta” plovė šios įmonės pinigus. Žurnalistą nuteisęs Mažeikių rajono apylinkės teismas jam skyrė 1250 litų baudą. Vėliau šią nutartį paliko galioti ir Šiaulių apygardos teismas. Tik Aukščiausiasis teismas nutarė, kad žurnalistas yra nekaltas ir jam nutraukė baudžiamąją bylą. Pasak „Laisvame laikraštyje“ išspausdintos minėtos pažymos autoriaus –Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus Šarūno Vaicekavičiaus, amerikiečių valdoma “Mažeikių nafta” per kitas firmas – UAB “British & Baltic Vilnius” bei UAB “Williams Lietuva” pervedė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko įsteigtai firmai “Ekskomisarų biuras” daugiau nei 3,8 mln. litų. Kaip žinia, A.Sadeckas, tapęs Seimo nariu, firmai “Ekskomisarų biuras” vadovauti pavedė savo sūnui Aliui Sadeckui. Dar 672 tūkst. litų Sadecko firmai 2000-2001 m. pervedė kita įmonė, "Williams" naudota kaip tarpininkė "Mažeikių naftos" pinigams plauti - "Williams Lietuva".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prezidentas Rolandas Paksas: „A.Paulauskas rengiasi užimti V.Adamkaus vietą“

2005-12-29 | Esminis klausimas – kam tai yra naudinga? Matome, konservatoriai bando ieškoti, kaip ištirti A.Brazausko veiklą, ir siūlo tai padaryti per laikinąją Seimo komisiją. Aš tik noriu priminti, kad kalbama apie dvi laikinąsias komisijas – dėl „Draugystės“ reikalų ir KGB rezervisto Antano Valionio. Tačiau nė viena žiniasklaidos priemonė nemini A.Valionio reikalų, nors sąlygos komisijoms sudaryti yra vienodos. Abiem atvejais turi būti taikomas Seimo Statutas, kuris numato, kad surinkus tam tikrą Seimo narių parašų skaičių, yra sudaroma Seimo komisija. Tai matant, paaiškėja, kad lemia ne Seimo Statutas, o personalijos. Aš kalbu apie Algirdą Brazauską. Manau, šis spaudimas akivaizdžiai parodo, kad premjerui jau atėjo laikas pasitraukti iš pareigų. Jo pasitraukimo situacija jau sumodeliuota. Jis pats, matyt, dar to nesupranta. A.Brazauskas nusprendė pasiaiškinti televizijoje, o tai yra labai įdomus dalykas. Henrikas Daktaras panašiai per televiziją galėtų pabandyti įtikinti visuomenę, kad jis nekaltas. Taip pat daugelis kitų politikų ar kriminalinių nusikaltėlių šį būdą galėtų pasirinkti pasiteisinimui – jūs man užduokite klausimus, aš į juos atsakysiu per televiziją ir sugebėsiu įtikinti, kad esu teisus. Dar įdomiau, kai A.Brazauskas sako, kad ne Seimo komisijos, o teisėtvarka turi spręsti, ar buvo pažeidimų privatizuojant „Draugystę“. Juokinga, kai Valstybės turto fondas, kuris yra tiesiogiai pavaldus premjerui, pradeda tirti „Draugystės“ privatizavimo peripetijas. Išvados jau dabar aiškios, tačiau derybose dėl Europos Sąjungos paramos, „Mažeikių naftos“ privatizavimo ar kitų būsimų privatizavimų, mano nuomone, A.Brazauskas tampa jau nebereikalingas. Atėjo jo eilė pasitraukti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sekimo virusas

2005-12-28 | Fantastinių filmų ir knygų siužetai tampa realybe. Tie, kurie skaitė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Placebas“, tikriausiai prisimena slaptą organizaciją, kurios nariai žinojo viską apie visus. Prieš porą metų toks knygos siužetas kėlė šypseną. Lygiai taip pat neįtikėtinai atrodė ir filmai, kuriuose būdavo bandoma įteigti, kad visi esame sekami ir visas mūsų gyvenimas registruojamas didelėse bylose. Išsigandome tik prezidentinio skandalo metu, kai sužinojome, kad mūsų pokalbių gali klausytis Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tada kai kurie, aptardami svarbesnius arba intymesnius reikalus, pradėjo išjunginėti mobiliuosius telefonus arba palikdavo juos kitame kambaryje. Viena per šį skandalą išgarsėjusi dama netgi tikino, kad susitikusi su draugais ji ne tik išjungia savo telefoną, bet ir išima jo bateriją bei suvynioja ją į skepetaitę. Maža ką - atsarga gėdos nedaro. Kai Paksogeitas pradėjo užsimiršti, visus išgąsdino vadinamasis abonento skandalas, tik dar labiau sustiprinęs nuojautą, kad esame sekami ir mūsų telefoninių pokalbių kas nors gali bet kada pasiklausyti ir dar blogiau - paskelbti juos viešai. Tada atrodė, kad nuėjome per toli, bet paaiškėjo, kad tai tik sekimo pradžia. Mes naiviai manėme, kad tokie skandalai, kai žmonės sekami, kai bandoma įsiveržti į jų asmeninę erdvę, nors tai žmogaus laisvių pažeidimas, vyksta tik Lietuvoje. Pasirodo klydome! Sekimo ir persekiojimo liga serga visa Europa, kurią užkrėtė Amerika.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Policija valdo narkotikų prekybos pinigus

2005-12-27 | Vilnietis Vytautas Šironas, neapsikenkęs kaimynystėje prekiaujančių narkotikų pardavėjų, kelis kartus kreipėsi į policiją, reikalaudamas, kad policininkai išgaudytų prekiautojus kvaišalais. Tačiau, praėjus keturiems metams susirašinėjimo, policijos komisarai iki šiol atsirašinėjo tik kvailais raštais, neva negalintįs nustatyti nusikaltimo sudėties. Todėl V.Šironas kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą G. Furmanavičių ir „Laisvo laikraščio“ redakciją, reikalaudamas, kad policija atliktų savo darbą. „Remiantis per ilgą laiką sukauptais duomenimis, turime rimto pagrindo manyti ir tvirtinti, kad dviejuose mūsų kaimyniniuose butuose (4 ir 16) vyksta intensyvi, o 16-ame ir nenutrūkstama kvaišalų gamyba, - teigia Naugarduko gatvėje gyvenantis V.Šironas. - Nuo 2001 m. iki šiol iš policijos pareigūnų nesulaukėme jokios konkrečios pagalbos. Prie šio pareiškimo pridėtame priede išdėstėme kai kuriuos motyvus, kuriais remiantis prašome Jus, gerb. Ministre, paveikti atitinkamas tarnybas, kurios imtųsi veiksmingų priemonių, kad pagaliau po daugelio metų būtų užkirstas kelias kvaišalų gamybai ir jų platinimui minėtuose butuose. To mes labai trokštame, kad galėtume normaliai gyventi“.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Europiečių saugumas mainais į privatumą

2005-12-16 | Lietuvos politikai ir teisininkai tikina, kad nauja Europarlamento direktyva neatvers kelio visuotiniam sekimui. Pareigūnai pradeda skaičiuoti, kiek ryšių bendrovėms kainuos įgyvendinti Europos Parlamento (EP) sprendimą dėl papildomo duomenų apie asmenis kaupimo. Nors kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse direktyva įvertinta prieštaringai, ji Lietuvoje sutikta palyginti ramiai. Politikai ir teisininkai tvirtina, kad naujasis dokumentas neturėtų pažeisti žmogaus teisių ir padės kovai su terorizmu visame žemyne. EP balsų dauguma trečiadienį pritarė Duomenų apsaugos direktyvos projektui, kuriuo nustatomos naujos taisyklės, kaip turėtų būti saugomi duomenys apie ES šalių piliečių telefono skambučius bei interneto žinutes. Dabar direktyvos projektas keliaus į ES teisingumo ministrus vienijančią tarybą. Jeigu jai bus galutinai pritarta, nuo 2007 metų visos Bendrijos valstybės, taip pat ir Lietuva, privalės įdiegti kiek griežtesnę ryšių duomenų saugojimo ir disponavimo jais tvarką. EP balsuojant dėl šios direktyvos Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų nuomonės išsiskyrė. Penki buvo už jos priėmimą, penki pasisakė prieš, vienas susilaikė, dar du išvis nebalsavo. Direktyvai pritarta 378 EP nariams balsavus už, 197 prieš ir 30 susilaikius. Iš viso EP yra 732 nariai. Naujas dokumentas numato, kad ES valstybėse stacionarų, mobilųjį ir internetinį telefono ryšį bei elektroninio pašto paslaugas teikiančios bendrovės privalo saugoti duomenis apie Bendrijos piliečių ryšio seansus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!