LT   EN   RU  
2021 m. kovo 5 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Sportas
Kosminės technikos būrelis

2006-02-16 | Į būrelį priimami 4-12 klasių moksleiviai. Jie susipažįsta su raketų skridimo teorija ir aerodinamika, reaktyviniais varikliais, paleidimo įrengimais, išmoksta konstruoti raketų modelius, atlikti sudėtingus techninius skaičiavimus ir eksperimentus.

Būrelio nariai dalyvauja įvairiose kosminių modelių varžybose, parodose, konkursuose.

Mėnesio mokestis - 30 Lt.

Plačiau apie modeliuotojų pasaulio naujienas rasite http://www.modeliai.eik.lt

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Ledo ritulys. Istorija

2006-02-16 | Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 metais. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Pirmaisiais jos egzistavimo metais penkios komandos sužaidė 22 rungtynes. Dabar NHL sudaro 30 Kanados ir JAV komandų, ji ir toliau plečiasi. Vyrų ledo ritulys tapo olimpine rungtimi 1920 m., moterų - 1998 m. Megėjų ledo rutulio čempionatai vyksta kasmet nuo 1930 metų. Ledo ritulys žaidžiamas maždaug 30 šalių, jis populiariausias Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje. Komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Rungtynių metu arenoje yra po 6 žaidėjus iš kiekvienos komandos, žaidėjai keičiasi beveik kas minutę. Ledo rutulys žaidžiamas 3 kėlinius po 20 minučių, dvi pertraukos trunka po 15 minučių. Žaidimas dažnai stabdomas fiksuojamos nuošalės, skiriami baudiniai, žaidėjai patiria traumas - todėl paprastai trunka nuo 2 iki 3 valandų. Kas kėlinį komandos keičiasi pusėmis. Kai komanda žaidžia nepilna sudėtimi, ji privalo turėti savo arenoje mažiausiai 4 žaidėjus, įskaitant vartininką. Jei pasibaigus rungtynėms skirtam laikui rezultatas yra lygus, pridedamas papildomas 5 - 20 minučių laikas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lengvoji atletika

2006-02-16 | Lengvoji atletika – integralinė sporto šaka, jungianti ciklinių ir aciklinių lokomocijų pratimų rungtis. Tai ėjimas, bėgimas, metimai, vertikalūs ir horizontalūs šuoliai. Atliekant lengvosios atletikos pratimus optimaliu ir efektyviausiu būdu ugdomos svarbiausios žmogaus fizinės ypatybės: greitis, jėga, ištvermė, lankstumas, vikrumas bei daugybė kitų žmogaus gyvenime būtinų judesių elementų mokėjimų ir įgūdžių, kurie sudaro pagrindą toliau tobulintis daugelyje kitų sporto šakų. Atletika – senovės graikų kalbos žodis, reiškia pratimą, kovą. Senovės graikai atletais vadino žmones, kurie varžėsi jėgos, greitumo,vikrumo pratimuose. Lengvoji atletika yra sutartinis sporto šakos pavadinimas, jis neatspindi pratimų atlikimo pobūdžio ir jų prigimties-atsiradimo. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, formuojantis šiuolaikinėms sporto šakoms, buvo sujungti ėjimo, bėgimo, šuolių ir metimų pratimai ir pavadinti lengvąja atletika. Daugelyje šalių lengvoji atletika vadinama tiesiog atletika (athletic-angl.) arba pratimais stadiono take ar lauke (track and field athletic-angl.).

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Pankrationas. Istorija

2006-02-16 | Nuo 33-ųjų (648 m. prieš mūsų erą) Olimpijos žaidynių programoje atsiranda pati sunkiausia, sudėtingiausia ir ... žiauriausia sporto šaka - imtynių ir kumščių derinys - pankrationas. Olimpinių žaidynių ir kitose varžybose: čia atletams buvo leidžiami beveik visi imtynių ir kumščių kovos veiksmai: smūgiuoti, spirti, laužti pirštus, net rauti ausis. Negalima buvo tik kandžiotis, draskytis nagais, durti pirštais į akis, nosį ir burną. Ši sporto šaka buvo populiari todėl, kad turėjo praktinės reikšmės: kiekvienas vyras kare turi mokėti apsiginti nuo priešo net plikomis rankomis padarydamas jį nebepavojingą. Atletai nebuvo skirstomi į grupes pagal svorį ir ūgį. Niekur neužsimenama apie poilsio pertraukas kovos metu, apie pergalę taškais. Kova vyko plikais kumščiais iki to momento, kol vienas iš atletų nebegalėdavo kovoti ar pasiduodavo. Vertinimas buvo įvairiapusis atleto parengtumas: jis turėjo turėti liūto jėgą ir lapės gudrumą. Visa tai reikalavo dalyvių jėgos, ištvermės, mokėjimo naudoti įvairius veiksmus, ką ypatingai vertino senovės graikai. Kova vyko ant minkštos žemės, dažniausiai drėgno molio. Bailumas viešai išjuokiamas ir net baudžiamas.Siūlomas užmirštas senovės graikų olimpiadų kovos būdas "Pankrationas "- šiandien besivystanti kaip sporto šaka, kaip šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti sportinės būklės forma.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Plaukimas olimpinėse žaidynėse

2006-02-16 | Nuo pat pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių (1986 m.) į jų programą buvo įtrauktos plaukimo varžybos. Olimpinių žaidynių plaukimo programa keitėsi. Kito ir sportinių plaukimo būdų technika. Treneriai ir sportininkai ieškojo naujų plaukimo technikos variantų, kad pasiektų didesnį plaukimo greitį varžybose ir įrodytų savo pranašumą prieš kitus plaukikus. I olimpinėse žaidynėse Atėnuose (Graikija) sportininkai plaukė banguotoje atviroje Viduržemio jūros įlankoje, vandens temperatūra tesiekė +130 C. Buvo rungtyniaujama 100, 500, ir 1200 m nuotoliuose bei graikų prašymu buvo įtrauktas 100 m plaukimas su jūreiviška apranga. Pirmieji olimpiečiai plaukė šiais laikais sportiniame plaukime nenaudojamais plaukimo būdais ,,overarm“ (t.y. plaukimas šonu, kai viena ranka pernešama oru, kita atlieka judesį brasu po vandeniu, o kojos – ,,žirklėmis’) bei ,,tredžen“ (pakaitomis abi rankos pernešamos virš vandens, kojos ,,žirklėmis“). Kiti buvo įvaldę klasikinio braso techniką. Du aukso medalius laimėjo vengras Alfredas Hajošas: 100 m rungtį jis įveikė per 1 min. 22,2 sek., o 1200 m – per 18 min. 22,2 sek. Daugelis plaukikų nebaigė ilgo nuotolio, be to ir teisėjai nesugebėjo fiksuoti visų dalyvių laikų, nustatydavo tik užimtą vietą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Rankinio raida Lietuvoje

2006-02-16 | 1927m. rugsėjo mėnesį Klaipėdoje įvyko rankinio turnyras, kurį pravedė Gimnastikos sporto klubas MTV. 1931m. rugsėjo 28d. Kaune LFLS stadione vykusioje moterų sporto šventėje “jo užbaigai mūsų moterys parodė naują žaidimą – handbolį”. Taip rašė to meto laikraščio “Mūsų sportas” Nr.27 numeryje. Deja, prieškario Lietuvoje nebuvo pravestos nė vienos oficialios rungtynės bei šalies čempionatas. 1954m. spalio 3d. Vilniuje įvyko oficialios rankinio (11X11) rungtynės. 1955m. pravestos pirmosios Lietuvos taurės rankinio (11X11) varžybos. Tais pačiais metais Rygoje Kauno vyrų komanda pirmą kartą sąjunginiame rankinio (11X11) turnyre užėmė ketvirtąją vietą. 1956m. pravestas pirmasis Lietuvos rankinio (11X11) čempionatas. 1957m. ir 1960m. Kauno “Žalgirio” moterų komanda laimėjo TSRS rankinio (11X11) čempionato aukso medalius. 1958m. Kaune įvyko pirmosios tarptautinės moterų rankinio (7X7) rungtynės. 1961m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionių taurės turnyre. 1963m. Kauno “Atleto” vyrų rankinio komanda tapo TSRS čempionais. 1965m. Lietuvos moterų rinktinė laimėjo VII sąjunginės profsąjungų spartakiados aukso medalius. 1966m. ir 1967m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda nugalėjo TSRS čempionatuose. 1967m. ir 1968m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda laimėjo Europos taurę. 1978m. Kauno “Žalgirio” rankininkės pelnė TSRS taurę.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Apie regbį

2006-02-16 | Regbis. Sportinis žaidimas, turintis futbolo, rankinio, lengvosios atletikos, imtynių elementų. Žaidžia 2 komandos po 15 žaidėjų ir 7 atsarginiai. 100 m. ilgio ir 69 m pločio aikštėje, kurios galuose yra H formos vartai. Tikslas laimėti kuo daugiau taškų: nunešti kamuolį į varžovų komandos zoną (įskaitinį plotą) ir jį prispausti arba įmušti į vartus (tarp virpstų ir virš skersinio). Burtų keliu kamuolį laimėjusi komanda mačo pradžioje spiria kamuolį nuo aikštės centro priešininkų pusės link. Kamuolys turi kirsti priešininkų 10 m liniją, kad žaidimas prasidėtų. Kamuolys rankomis negali būti perdavinėjamas į priekį (tik atgal) arba smūgiuojamas kojomis (bet kuria kryptimi). Kai atakuojanti komanda prispaudžia kamuolį priešininkų įskaitiniame plote ji pelno 5 taškus ir tuomet galima pelnyti papildomus 2 taškus spiriant kamuolį į vartus. Vietą, kur statyti kamuolį pasirenka smūgį atliekantis žaidėjas, jis gali pasiringti atstumą nuo vartų, tačiau kamuolys turi būti statomas toje linijoje, kur jis buvo prispaustas. Jei smūgis taiklus, skiriami papildomi du taškai, jei ne – skiriami tik 5 taškai. Kamuolį ties vidurio linija į žaidimą gražina komandos pelniusios įvartį priešininkai. Jei kamuolys į vatus įspiriamas po baudos smūgio (spiriama iš tos vietos kur buvo padaryta pražanga, prasižengusios komandos žaidėjai negali trukdyti) komandai skiriami 3 taškai. Be to, komanda bet kada gali bandyti įspirti kamuolį į vartus žaidimo metu už tokį smūgį irgi skiriami 3 taškai. Komanda mačo pabaigoje turinti daugiau taškų, tampa nugalėtoja.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Riedlenčių istorija

2006-02-16 | Riedlenčių street style dvasios astsiradimas siejamas su serfingu. Jau 50-ųjų metų pabaigoje tingūs Kalifornijos ir Australijos serferiai pradėjo važinėti į paplūdimį stovėdami arba sėdėdami ant vėžimėlių pasiskolintų iš autodirbtuvių, ant kurių gulėdami automechanikai lysdavo po automobiliais. 1965 metais pasirodė pirmosios gamyklinės riedlentės. Oficialiai laikoma kad pirmuosius poliuretaninius ratukus riedlentėmis pagamino firma “Kryptonics”. Ilgą laiką skeitbordingas vystėsi kaip kažkokia cirko parodija – neįprasta akrobatika , kurios pagalba serferiai “stumdavo” laiką štormų metu. Tik 80-ųjų pradžioje taip vadinamame freestyle Rodney Mullen’as iš Floridos padarė pirmąjį ollie – šuolį, kuris buvo atliktas dėka lenkto lentos krašto. Tuo metu Kalifornijoje pirmieji skeiteriai pradėjo važinėti baseinuose ir tuščiuose drėkinimo kanaluose. Neilgai trukus atsirado pirmoji pro komanda, kuri važinėjo ant rampos. Lentų pardavimo apimtys sparčiai išaugo, bet visgi riedlentininkų komandos labiau priminė klajojantį cirką ir buvo atskirtos nuo jaunimo, visų pirma tuo, kad važinėti ant rampos buvo labai pavojinga (pamėgink nuvažiuoti nuo 3 ar net 5 metrų rampos) ir labai brangu (rampa kainavo mažiausiai 3 tūkst. dolerių). 80-ųjų viduryje jau buvo žinomos air’ų, salto, grab’ų, grind’ų ir slide’ų technikos, bet žiūrovų tai jau nebestebino, o masiniam judėjimui nebuvo kur vystytis ir tobulėti. Skeitų firmos užsidrinėjo… tačiau firma Powell-Peralta laiku parėmė jaunus skeiterius, kuriems lenta tapo dalimi, o jei tiksliau tai centrine viso gyvenimo ašimi.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Lietuvos sklandymo istorija

2006-02-16 | Lietuvos sklandymo istorija 1910 metų kovo mėnesio 14 dieną Vilniuje įsikūrė oreivystės būrelis, kuris vėliau pasistatė Lavronovo-Ševeliovo konstrukcijos sklandytuvą ir juo kiek laiko skraidė. 1913 m. Kaune, muzikos instrumentų meistras Jonas Garalevičius ir 109 pėstininkų Volgos pulko poručikas Aleksandras Kulvinskis pasigamino sklandytuvą. Šis aparatas kildavo į orą pučiant stipriam vėjui, traukiamas už virvės kaip aitvaras. Vienas tokių skrydžių baigėsi nelaimingai – sklandytuvas sudužo, o bandęs skristi štabo kapitonas Rudniovas žuvo. Neišliko nei šio sklandytuvo brėžinių nei nuotraukų . Pasak mačiusių liudininkų sklandytuvas buvo dvisparnis, neturėjo eleronų (judančiu sparno plokštumų pusiausvyrai palaikyti), jo sparno ilgis 10-12m, plotas apie 40 kv.m. Tuščias svėrė apie 129 kg. 1931 m. Karo aviacijoje tarnavę V.Milevičius ir A.Skurauskas, pagal vokiečių brėžinius pastatė sklandytuvą SG-38 ”Zögling” ir jį išbandė Kauno aerodrome.Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubas į vokiečių Rasytės (Rossiten) sklandymo mokyklą nusiuntė karo lakūną G.Heidrikį susipažinti su jos veikla. Čia būdamas pilotas įvaldė sklandytuvus, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė ”C” piloto reikalavimus, jam įteiktas FAI ženkliukas. O tuo laiku LAK sklandytojų būrelio nariai baigė teorijos kursus ir Kauno ATM medžio apdirbimo dirbtuvėse statė mokomąjį sklandytuvą T-1. Baigus statybą 1932 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Petrašiūnų smiltynuose, ATM būrelio (kurio branduolį sudarė B.Oškinis, V.Ašmenskas, V.Butkevičius, J.Dovydaitis, G.Milūnas, A.Paknys ir kiti) pastangomis įvyko pirmosios ir vienintelės prieškario Lietuvoje LAK sklandymo mokyklos atidarymas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darts taisyklės

2006-02-16 | Šios taisyklės yra bendros visiems žaidimams su metalinėmis strėlytėmis ir standartiniu anglišku taikiniu. Be abejo, taisyklės gali skirtis priklausomai nuo regiono, pačio žaidimo ir žaidėjų, kurie žaidžia šį žaidimą. Čia išrinktos pačios bendriausios smiginio taisyklės. Galima naudoti bet kokias strėlytes, kurių svoris neviršyja 55 gramų. (Elektronikoje iki 18 gr.) Žaidėjų eiliškumui nustatyti metama po vieną strėlytę į centą (jei tai komandinis žaidimas, tai meta vienas iš komandos). Jei pirmasis žaidėjas pataikė į centrą, jis gali pasirinkti: palikti strėlę taikinyje ar ištraukti. Kitam žaidėjui pataikius į centrą, jei pirmojo strėlė taikinyje, antrasis žaidėjas laimi teisę pradėti žaidimą. Jei strėlė buvo ištraukta, tai abiems reikia pakartoti metimą. Žaidėjas, laimėjęs "centro" žaidimą, įgauna teisę pasirinkti - pradėti pirmam, ar antram. Kiekvienas žaidėjas meta iki 3 strėlių, pagal žaidimo taisykles. Jei metimo metu žaidėjo pėda užmynė liniją, skaitoma klaida ir neužskaitomi viso metimo taškai. Žaidėjas gali stovėti pasviręs pirmyn, tik nededant pėdos per liniją. Jei strėlė neįsmigo arba iškrito žaidėjui jos nepalietus imant iš taikinio, jos taškai neskaičiuojami ir negalima jos mesti antrą kartą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!