LT   EN   RU  
2021 m. kovo 5 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Sportas
„Ratuto“ istorija

2006-02-16 | Vilniaus sportinių šokių kolektyvas “Ratuto” įkurtas 1983 metais. Nuo 1995 metų jis vadinamas Vilniaus miesto sportinių šokių klubu “Ratuto”. Jo įkūrėjai Aušra ir Virginijus Visockai. Klubo treneriams – A. ir V. Visockams, 1997 metais už aukštus sportinius rezultatus ir indėlį vystant šokių sportą suteikti nusipelnusių Lietuvos sporto trenerių vardai ir trenerio eksperto kategorija. Sportinių šokių klubas “Ratuto” yra savarankiška visuomeninė sporto organizacija, vienijanti asmenis, propaguojančius sportinius šokius ir sveiką gyvenimo būdą. Klubas “Ratuto” yra Lietuvos sportinių šokių federacijos narys. Klubo pagrindiniai tikslai – rengti aukštos klasės sportinių šokių atlikėjus, organizuoti sportinių šokių varžybas, sporto ir kultūros renginius, seminarus, padėti klubo nariams realizuoti olimpines idėjas, turiningai praleisti laisvalaikį ir pailsėti. Per visą gyvavimo laikotarpį Vilniaus sportinių šokių klube išugdytas nemažas būrys aukštos klasės šokėjų, kurie ne kartą tapo Lietuvos čempionatų nugalėtojais ir prizininkais, sėkmingai atstovavo Lietuvos rinktinei įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Stalo tenisas. Istorija

2006-02-16 | Ši sporto šaka sugalvota Didžiojoje Britanijoje 1880 m., o dabartinę savo forma įgavo 1900 m. Dėl garso, kurį sukelia celuloidinis kamuoliukas atšokdamas nuo stalo, šis žaidimas buvo pavadintas "ping-pong". Tačiau šis pavadinimas buvo užpatentuotas JAV, todėl europiečiai šią sporto šaką pavadino stalo tenisu. Tarptautinė stalo teniso federacija (TSTF) buvo įsteigta Berlyne 1926 m. ir tais pačiais metais įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Iki 1950 m. šioje sporto šakoje dominavo vengrai, čekai ir anglai, o po to japonai ir kinai įsiveržė į pirmaujančias pozicijas, įnešdami į žaidimą daug taktikos ir technikos naujovių. Tai gracingas, dinamiškas bei azartiškas žaidimas, aktyvus laisvalaikio leidimo būdas. Pirmą kartą stalo tenisas pradėtas žaisti Anglijoje 1890 metais kaip aristokratų sportas ir pamažu išplito kituose sluoksniuose. Šis sportas buvo pavadintas „ping pong“ dėl kamuoliuko, atsitrenkusio į stalą, skleidžiamo garso. Prahos konvencija 1936 metais pakeitė pavadinimą į „stalo tenisą“.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Tinklinis. Istorija

2006-02-16 | Šiuolaikinio tinklinio tėvynė yra JAV. Yra žinių, kad panašus į tinklinį žaidimas buvo žaidžiamas daugiau kaip prieš 2500 metų senovės Graikijoje. Šių laikų tinklinio kūrėju laikomas Viljamas G. Morganas (William G. Morgan 1870 - 1942), Helioko (JAV) koledžo kūno kultūros dėstytojas. Pirmąsias taisykles jis sukūrė 1895 m. Pirmą kartą žiūrovams žaidimas pademonstruotas 1896 m. liepą Springfylde. Tai buvo pramoginis, poilsinis žaidimas, kurio dalyvių skaičius neribojamas. Iki 1914 m. susiformavo beveik visi dabar naudojami technikos veiksmai, žaidimas iš esmės nesiskyrė nuo šiuolaikinio tinklinio maždaug nuo 1925 m. Iki 1940 m. tobulėja žaidimo technika ir taktika ir tinklinis tampa kolektyviniu žaidimu, paremtu individualiais ir grupiniais žaidėjų veiksmais. Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos iniciatyva sukurta Nauja techninė komisija, kuri 1947 m. balandžio 20 d. Paryžiuje sušaukė pirmąjį tinklinio kongresą. Kongrese nutarta įkurti Tarptautinę tinklinio federaciją (FIVB – Federation Internationle de Volleyball), į kurią įėjo 14 valstybių. Pirmuoju FIVB prezidentu tapo prancūzas Polis Libo. 1948 m. įvyko pirmasis Europos tinklinio čempionatas, kuriame dalyvavo šešios komandos; čempionais tapo Čekoslovakijos tinklininkai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Vandensvydis

2006-02-16 | Kiekvieną komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas jų – vartininkas) ir šeši atsarginiai žaidėjai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas). Nė vienas žaidėjas negali kojomis liesti baseino dugno. Draudžiama laikyti kamuolį abiem rankomis ir smūgiuoti kumščiu. Tai gali daryti tik vartininkas. Rungtynes sudaro keturi kėliniai po septynias minutes ir dvi pertraukos tarp kėlinių po dvi minutes. Kai teisėjas sušvilpia, laikrodis sustoja. Įvartis įskaitomas, kai kamuolys praskrieja vartų liniją. Laimi ta komanda, kuri įmuša daugiausiai įvarčių per visus keturis kėlinius.

Lankomumo reitingasKomentarų: 12

plačiau >>

Šaudymas iš lanko

2006-02-16 | Tai viena seniausių iki šiol praktikuojamų sporto šakų. Šaudymo iš lanko istorija yra glaudžiai susijusi su pačios žmonijos istorija. Manoma kad lankas ir strėlė buvo pradėti naudoti dar Akmens amžiuje. Senovės egiptiečiai lanką pritaikė medžioklėje ir kare. Į Japoniją lankas atėjo 6 a. Vienas iš karo menų vadinosi kyujutsu (lanko menas), dabar žinomas kaip kyudo (lanko kelias). Kyudo ir šiuo metu praktikuojamas laikantis griežtų tradicijų: po kelių ritualinių judesių, lankininkas prieina prie šaudymo linijos, šauna į 36 cm skersmens taikinį iš 28 m atstumo. Lankas yra 2,21 m ilgio ir padarytas iš laminuotų bambuko ir medžio juostelių. Graikų - romėnų periode lankas labiau buvo naudojamas medžioklėje, negu kare. Lankininkų atvaizdus galime rasti ant to meto molio dirbinių. Graikai ir romėnai samdė Kretos gyventojus, kaip lankininkus. Romėnai buvo laikomi prastesniais lankininkais, kadangi iki 5 a. jie lanko templę tempdavo iki krūtinės, vietoj to kad temptų daugiau - iki veido, kas leidžia šaudyti taikliau. Jų priešininkai dažnai būdavo pranašesni. Pavyzdžiui partiečiai mokėjo jodami visu greičiu apsisukti balne ir šaudyti atgal. XVII a. atsiradus šaunamiesiems ginklams, lankas, kaip kovos priemonė buvo išstumtas ir naudojamas tik sportinių varžybų metu. Buvo rengiamos varžybos tarp lankininkų ir šaulių iš šautuvo. Vienose tokiose varžybose Anglijoje 1792 metais buvo šaunama po 20 šūvių iš 91 metro atstumo. Suvedus rezultatus paaiškėjo, kad vidutiniškai į taikinį buvo pataikyta po 16 strėlių ir tik po 12 kulkų. Todėl nenuostabu, kad iki XVIII amžiaus lankas gerose rankose buvo pavojingesnis už šautuvą. Vėlyvesniais laikais liko tik medžioklinis ir sportinis šaudymas iš lanko.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sportinis šaudymas. Istorija

2006-02-16 | Sportinio šaudymo iš lanko istorija prasidėjo 1900 metais, kai II-ose Olimpinėse Žaidynėse Paryžiuje buvo demonstruojamas parodomasis šaudymas iš lanko. Vyrai demonstravo savo meistriškumą iš 100, 80 ir 60 jardų, moterys - iš 60, 50 ir 40 jardų. Pagrindiniai parodomojo šaudymo dalyviai buvo prancūzų lankininkai. 1904 metais šaudymas iš lanko oficialiai įtrauktas į Olimpinių Žaidynių programą. Žaidynės vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, San-Luiso mieste. Žaidynėse dalyvavo tik JAV komandos. 1908 m., o taip pat 1920 m. be Jungtinių Amerikos Valstijų komandų jau dalyvavo Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos lankininkų komandos. Šiose keturiose žaidynėse labiausiai pasižymėjo Hubert van Innis (BEL). Jis laimėjo 6 aukso ir 3 sidabro medalius. Tačiau 1920 m. nuspręsta šaudymą iš lanko laikyti vėl nebe Olimpine sporto šaka. 1931 m. įkurta tarptautinė šaudymo iš lanko federacija FITA (Federation Internationale de Tir a l'Arc).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žolės riedulio istorija

2006-02-16 | Žolės riedulio šaknys yra žiloje senovėje. Istorikai teigia, kad šis sportas Egipte buvo žaidžiamas dar 4000 metų prieš Kristų, o Etiopijoje - 1000 metų prieš Kristų. Lietuvoje pirmą kartą žolės riedulys išmėgintas prieš pusę amžiaus, tačiau žaidimas pas mus prigijo tik iš trečio karto. Teigiama, kad žolės riedulys yra seniausias pasaulyje žaidimas, kuriam reikalingos lazdos ir kamuoliukas. Įvairiuose muziejuose netrūksta įrodymų, kad šį žaidimą po egiptiečių ir etiopų pamėgo graikai ir romėnai. Dar prieš Kristupo Kolumbo kelionę į Naująjį pasaulį ten žolės riedulį žaidė actekai. Užsienyje šis žaidimas vadinamas tiesiog "hockey", nors mums šis žodis labiau siejasi su ledo rituliu. Spėjama, kad angliškas žolės riedulio pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio "hoquet". Taip prancūzai viduramžiais vadino žaidimą su lazdomis ir kamuoliuku. Šiuolaikinis žolės riedulys išsivystė 18-ojo amžiaus viduryje Anglijos mokyklose, o oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai. Tada pietryčių Londone buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" - parengė pirmąsias taisykles. Jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos taisyklė. 1886 metais šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Anglijos žolės riedulio asociacijos taisykles.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tradicinės respublikinės ristūnų žirgų žiemos lenktynės ,,Sartai" Dusetose

2006-02-16 | Patikėkite, būtina Zarasų krašte apsilankyti viduržiemio pirmąjį vasario šeštadienį ir tam yra ne viena priežastis: jeigu norite sutikti kone „pusę“ Lietuvos, o per metus pasiilgote vientelio šalyje tokio smagaus susibūrimo, nuoširdžiai žirgų lenktynėms besirengiančių dusetiškių bei šventinio šurmulio oaze tampančių Dusetų – ruoškitės į kelią! Ar gali tapti kliūtimi gamtos išdaigos, permainingi orai ir kiti netikėtumai – jūs turite būti Dusetose, tą dieną tampančiose visos Lietuvos dėmesio centru. Turi kuo didžiuotis čia gyvenantys: tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės seniai peržengė Zarasų rajono ribas, tapo vienu įspūdingiausių renginių Lietuvoje, žinomu ir užsienyje: mat, vis dažniau jomis besidomintys žurnalistai atvyksta iš svetur stebėti ne tik pačių lenktynių, bet ir pasirengimo joms. Šventės rengėjai supranta savo atsakomybę – juk šiemet rengiamos žirgų lenktynės skaičiuoja 210 metus ir net 100 –uosius kai jos paskelbtos tradicinėmis. Tokia ilga lenktynių istorija paženklinta legendomis, pasakojimais ir ryškiais herojais. Nuo seno pagrindinė lenktyniaujančių vieta kovai – gražuolis Sartų ežeras. Apmaudu, bet permaingos žiemos ima ir „pakiša koją“ – ežero ledas tampa pavojingu. Bet išradingi rengėjai rado išeitį – varžybas rengia čia pat, Sartų ežero pašonėje įrengtame hipodrome ir nesiruošia nuolaidžiauti inoringai žiemai ir nenuspėjamai jos nuotaikai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

2006 02 06 - 2006 m. Lietuvos sportinės žūklės varžybų nuostatai

2006-02-07 | Meškeriojimo čempionatas

Atvykimas 06 03 iki 11val. prie Nemuno, ties Bubiais. Važiuojant už Kauno link Vilkijos už Kulautuvos, posūkis į kairę, rodyklė Bubiai. Važiuoti žvyrkeliu link Nemuno. Kelia pažymėsime. Informa­cija: V.Ignatavyčius 8-698-30683, A.Rapkevičius 5-2333966,8-698-12861.

Vilčių sporto žaidynių kastingo varžybos

Atvykimas 06 10d. iki 10 val. Į Trakų Vokės vidurinės mokyklos stadioną. Vilnius, Kaunas gali išstatyti po 2 komandas kiti miestai ir rajonai- po 1 komandą. Komanda - 3 vaikinai, 1 mergina,1 treneris,1 vadovas. Programa - trikove (spiningas-Arenbergo, Skiš taikiniai ir tolis), penkiakovė-(spiningas-Arenbergo, Skiš taikiniai ir tolis, muselinė meškerė - taikiniai ir –tolis). Informacija pas A.Rapkevičių- 8-5-2333966, 8-698-12861.

Veteranų meškeriojimo ir spįningavimo v-bos

Atvykimas 07 08d. iki 11 val. prie Bublių tvenkinio. Važiuojant iš Kauno į Kėdainius "Via Baltica" keliu 1 km. iki kelio Kėdainiai-Panevėžys sukti į dešinę prie Bublių tvenkinio.
Meškeriojime dvi amžiaus grupės 50-60 metų ir virš 60 metų,spiningavime, 1 grupė - virš 50 metų. Informacija pas A.Rapkevičių 8-5-2333966,8-698-12861.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žirgų lenktynės. Lietuva

2006-01-16 | Kiekvienos žirgu lenktynes turi praktini pagrinda ir tiksla. Joms budingas ir žirgo aliuras. Todel jau XVII amžiuje visame pasaulyje buvo pradetos kurti važiuojamuju arkliu veisles, turincios gera riscia. Taip buvo sukurtos Orlovo, Amerikos, Prancuzijos ir rusu ristunu veisles. XIX amžiuje ristunu buvo ivežta i Lietuva. Jie buvo naudojami vietiniams arkliams gerinti ir lenktynems, kurios nuo neatmenamu laiku vykdavo daugiausia žiema miesteliuose ir ant ežeru ledo turgu ar kitu susiburimu dienomis. Arkliai buvo kinkomi i paprastas ir palengvintas rogutes. Lenktynese važiuotojai dalyvaudavo su ivairiausiu veisliu žirgais. Tokio pobudžio lenktynes paplitusios Rytu Aukštaitijoje. Pradžioje lenktynes vyko tarp atskiru važiuotoju per miesteli ar ant ledo tiesiu keliu. Daugiausia megeju palenktyniauti susirinkdavo Svedasuose, Obeliuose, Užpaliuose, Zarasuose ir Dusetose. Nuo senu laiku jos vykdavo du kartus per metus – vasara ir žiema. Apylinkes jaunimas lenktyniu metu kurendavo laužus, žaisdavo ir rungtyniaudavo ežero plotuose bei jo krantuose. Po 1795 metu okupacijos rusai, bijodami lietuvybes pasireiškimu, visa tai uždraude, ir lenktynes nuo to laiko vykdavo nereguliariai. Taciau ir carizmui nepavyko lenktyniu išnaikinti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!