LT   EN   RU  
2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Subkultūros
Emo stilius

2008-01-10 | Kas gi tie berniukai ir mergaitės, užtvindę gatves juodai rožine beprotybe? Emo mada – keista gatvės mados kryptis, gimusi, kaip tai dažnai atsitinka, iš muzikinio žanro. Emo jau seniai pavergė jaunuolius, nieko bendro neturinčius su emotional rock muzika, jiems tiesiog patiko kedai rausvais raišteliais ir suplėšytos pėdkelnės. Tikrieji emo vadina tokius „pozuotojais“ arba fake’ais, keiksnodami juos už nepakankamą pagarbą savo kultūrai. Bet tai visai natūralus procesas. Niekas neprivers mūsų išmokti atmintinai visų grupės „Kiss“ dainų žodžių prieš pasirodant mieste su odine striuke. Nesigilindami į nereikalingas smulkmenas, pasakykime tik tiek, kad emo arba ymo save vadina jaunimas, teikiantis didelę reikšmę savo emociniams išgyvenimams, o emo muzikos šaknys slypi 80-ųjų hardroke. Kas tai? Na, kad suprastum, kas patinka emo, reikėtų paklausyti ko nors iš „Fall Out Boy“, „The Used“, „Panic! At The Disco“, „My Chemical Romance“, „Saosin“ ir t.t. Tačiau jei apnuoginti nervai ir grynos emocijos, lydimos gitaros ritmų nepadarė tau jokio įspūdžio, o noras persipjauti venas tave aplanko ne dažniau nei kartą ar du per metus, vis tiek gali būti, kad užsimanysi pasiskolinti iš emo stiliaus keletą gerų idėjų. Taigi koks yra emo stilius? Tikras emo: tiesūs, dažniausiai juodi plaukai, kreivi prilaižyti kirpčiai, dengiantys pusę kaktos, o pakaušyje plaukai pakelti ir suvelti. Plaukai gali būti ir ne juodi, tačiau dalis sruogų bus nudažytos juoda arba rožine spalvomis.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Aloyzas Sakalas. Ar mes iš tiesų "runkeliai"

2007-08-06 | Šiaip ar taip, sprendimą nulėmė ne įmonės darbininkų, o valdininkų interesai. Įmonės darbininkai buvo palaikyti nieko nereiškiančiais "runkeliais". Tolesni įvykiai parodė, kad jie jau nenorėjo tokiais būti, o netolima ateitis parodys, kas yra tikrieji "runkeliai": žmonės, norintys sąžiningu darbu užsidirbti pragyvenimui, ar tie, kurių vienintelis noras yra nauda - žinoma, ne kitiems, o sau. Šia proga reikėtų mesti akmenėlį ir į LŽ daržą. Jie taip pat žinojo apie B.Lubio siūlymą, bet vietoje rimtos analizės tik pakarpė ausimis. Štai kino teatras "Lietuva", kurį Vilniaus savivaldybės ponai pardavė verslininkams (ir ne už ačiū), kad vilniečiai vietoje kino seansų matytų kylančius gyvenamųjų namų dangoraižius. Pasipiktinę vilniečiai surinko per 8 tūkst. parašų ir juos įteikė mūsų brangiai Vyriausybei. Jokios reakcijos, nes esame tik "runkeliai". Nenorėdami jais būti visuomenininkų atstovai dalyvavo visuose savivaldybės rengtuose posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas "Lietuvos" klausimas, ir reiškė savo nuomonę bei teikė siūlymus naujiesiems savininkams. Šie, užuot siūlymus rimtai apsvarstę, tenkinosi atsirašinėjimu. Tada visuomenininkai kreipėsi į Vilniaus apskrities administraciją. Iš jos atėjo maždaug tokio turinio atsakymas: ne jūsų kiaulės, ne jūsų ir pupos. Kitaip sakant, visuomenės intereso jūs ginti negalite, nes esate "runkeliai". Bet ką daryti visuomenei, jei jos intereso negina prokuratūra, pagal įstatymą privalanti tai daryti, bet nedaranti?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jaunimas emo įvedė naują madą – verkti

2007-07-11 | Kadaise senutės dūsaudavo, gatvėje išvydusios gauruotus vaikinus ir merginas odinėmis striukėmis. Dabar jos burba ant paauglių su įstrižais kirpčiukais, žiedais ir dažytomis akimis. Jaunimo subkultūra galiausiai priėjo tris raides... emo. Regis, atėjo metas išsiaiškinti, ką vis dėlto šios raidės reiškia. Emo judėjimas (sutrumpintai iš angliško „emotion“ – emocionalus) Vakaruose atsirado praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Kone du dešimtmečius netyla ginčai: nuo kokios muzikinės krypties atsiskyrė emo stilius? Vieni mano, kad tai pasunkintas indi; kiti – kad jis iškilo iš hardkoro, išsaugodamas skambėjimą, bet pakeisdamas dainų tematiką; treti įsitikinę, jog tai – pankroko rūšis. Pirmoji emo banga per Ameriką nuūžė 1985 metais, kai Vašingtono valstijoje atsirado tokių grupių, kaip „Gray Matter“, „Soulside, Ignition“, „Marginal Man“, „Fire Party“, „Rain, Shudder to Think“. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje ši muzika tapo populiari. Tada atsirado ir nauji jos stiliai: San Diego hardkoras – klasikinio hardkoro ir emo mišinys, skrimo – pasunkintas emo variantas (jame daugiau šūksnių ir žiaurumo), frenčemokoras – melodingesnis skrimo variantas. Emo stilius labiau paplito 1994 metais, kai grupė „Sunny Day Real Estate“ išleido plokštelę „Diary“. Dabar populiariausios emo grupės – „My Chemical Romance“, „From First to Last“, „The Used“. Manoma, kad emo svarbiausia – emocijos (tekstai dažniausiai apie nelaimingą meilę, neteisybę, žiaurų ir prievartos kupiną pasaulį).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Skustagalvių išpažintis: gatvės mūšiai - į vienus vartus

2007-07-07 | Neformalios jaunimo organizacijos „Skinhead" atstovai, meilę Tėvynei suprantantys kaip agresyvią nepagarbą kitataučiams, ne juokais susirūpino įvaizdžiu. Bene pirmą kartą skustagalviai kreipėsi į žiniasklaidą ir ryžosi dienraščiui L.T. papasakoti, į kokią nepavydėtiną padėtį yra įstumti. Skustagalvių vadai su žiauriomis detalėmis išklojo pastarojo meto kruvinų gatvės mūšių užkulisius ir retoriškai klausė: kodėl kaskart tik jie dėl visko lieka kalti? Prisistatymą dienraščio L.T. žurnalistams skustagalvių ketvertas - Vitalijus, Keršis, Benas ir Marius - surengė sostinės Subačiaus gatvėje, aludėje „Apuokas". Santūriai pasisveikinę vaikinai ilsėjosi - vienas gurkšnojo alų, kitas kavą, dar du tiesiog rymojo. „Perpjovė 15 sausgyslių, visas apatines venas. Trauma gera, linksma", - rodydamas sugipsuotą ranką, sakė 21 metų Marius. Šis sužalojimas - iš neseniai vykusių muštynių sostinės stoties rajone. Keliems juodaodžiams užkliuvo lietuvių skustagalvių bičiulis latvis, vilkintis raudonus marškinėlius su svastika. Prasidėjo susistumdymas. „Gal per penkias minutes susirinko 8-9 juodukai, teko kautis. Peiliu kėsintasi į pilvą, tačiau pasitraukiau, tada gyniausi ranka ir ją perrėžė", - pasakojo šįmet vidurinę baigęs ir į kolegiją ketinantis stoti Marius. Gilus pjūvis vaikinui padarytas maketavimo peiliuku - tokių policija net nelaiko ginklais ir nekonfiskuoja. „Kitam draugui sužalojo nugarą, bet nestipriai, nes peiliukas netinkamas dūriui", - pridūrė pašnekovas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

EMO! Kas tie "Emo"?

2007-06-13 | Didmiesčių gatvės mirga nuo viena už kitą įdomesnių subkultūrų: hipiai, pankai, gotai jau yra atpažįstami, ko gero, ir mūsų močiutėms, tačiau vis dažniau išgirstame apie naują, iki šiol negirdėtą „veislę“ – tai EMO. Interneto forumai lūžta nuo diskusijų už ir prieš "emo" stilių. Jaunos merginos kone alpsta, aptarinėdamos "emo" berniukų grožį, o tėvai jau ima melstis, kad tik atžala nenuspręstų tapti tėvu… "Emo" (ang. emotional punk) - jaunimo srovė, prasidėjusi JAV, turinti savo stilių ir "pripažįstamas" muzikos grupes. “Emo” – tai punk/hardcore muzikos substilius, išpopuliarėjęs ir dabartinę formą įgavęs devinto dešimtmečio viduryje. “Emo” dar vadinamas emociniu, jausminguoju hardcore'u. Neseniai pasiekusi Lietuvą, "emo" banga įtraukia į savo gretas vis daugiau paauglių, kurie nori pademonstruoti savo išskirtinumą ir naujas, negirdėtas, mažai kam suprantamas tiesas. Naujoji subkultūra formuoja paauglio atsiskyrėlio, atstumtojo įvaizdį. Jiems būdinga depresija, polinkis į saviizoliaciją, liūdesį ir savęs menkinimą. "Emo" subkultūros atstovai išreiškia save rengdamiesi gothic ir punk stiliaus drabužiais. Labai svarbi jų gyvenimo dalis - muzika, o ypač jų mėgstamos grupės. Dainų žodžiai yra cituojami visur ir visada. Būdami itin emocionalios asmenybės, "emo" taip pat kuria eiles, dainas, prozą dažniausiai apie liūdesį, vienatvę, skausmą, meilę ir visuomenės bukumą. "Emo" - tai emocionalusis punk rokas su pop priemaišomis, susiformavęs ir pakrikštytas Vašingtone.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar Lietuva tampa gotų šalimi?

2007-04-22 | Einu vakar per Vilniaus gatves ir kiemus ir niekaip negaliu suprasti, kodėl visi žmonės apsirengę juodai, veiduose jokios šypsenos. Gal ką nors laidoja (jau lietuviai standartiškai juodą spalvą sieja su laidotuvėmis) ar šiaip blogas oras visus neigiamai veikia? Tikriausiai, kad ne. Ir tada man kilo toks klausimas - gal Lietuva tampa gotų šalimi, kurioje ši subkultūra įleidžia vis gilesnes šaknis? Tikriausiai tokių ar panašiai apsirengusių žmonių matėte ne vieną, ir aiškiai pastebima tendencija, kad jų vis daugėja. Taigi kas tie gotai? Sunku surasti vienareikšmišką apibrėžimą - kiek gotų, tiek skirtingų nuomonių apie save. Aišku viena, kad tai vis labiau populiarėjanti subkultūra, kuriai didelę įtaką daro muzika. Ši subkultūra yra grindžiama (bent jau turėtų būti) individualumu, nors esti ir bendrų dalykų. Individualumas suprantamas kaip saviraiškos priemonė, padedanti atskleisti asmenybę. Tačiau aš asmeniškai šioje subkultūroje neįžvelgiu jokio individualumo - tik masinį panašumą (juodi drabužiai, naudojama juoda kosmetika, veide jokios šypsenos, keista klausoma muzika - tiksliau metalo muzikos fone girdimi riksmai). Kai kurie juos net lygina su satanistais ar žudikais (su šiuo požiūri nelabai sutikčiau). Šiame straipsnyje labiau norėta įsglinti į tai, ar iš tiesų lietuviai tampa gotinės kultūros šalimi? Pirmaiusia reikėtų paminėti, kad lietuviai madinga tauta. Ir nesvarbu, kad dirbtinės odos striukę su užrašais "Motor", "Racing" ir pan.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaubojus ant plieninio žirgo

2007-04-21 | Pradėkim nuo garažo naujienų. Girdėjau, konstruojate metalines pabaisas? Ta istorija prasidėjo 1990 metais. Dauguma baikerių tradicijų atėjo iš Amerikos, kai populiarūs motociklai buvo "Harley Davidson", o mūsiškiai motociklų perdarymų epopėją pradėjo nuo "Javų". Man tada buvo tik dešimt metų, ir tokias chimeras tik sapnavau. Nuo keturiolikos metų pradėjau domėtis technika, o pirmąjį savo "monstrą" padariau būdamas devyniolikmetis. Buvo paimtas rusiškas "Dnepro" variklis, daug kas pakeista, ir prasidėjo... O šiaip dabar daugelis bando ką nors konstruoti per "Discovery" kanalą nusižiūrėję, ką daro pasaulio meistrai. Aišku, yra begalė žurnalų. Kas ko nori - vienas tik primontuoti papildomus veidrodėlius, lemputes, pagražint fabriko gaminį, o kiti nori pakeisti visą motociklą. Kas ateina į madą? Labai plačios galinės padangos ir kuo didesnis, galingesnis variklis. Nekalbu apie duslintuvus ir taip toliau, tai kiekvieno baikerio individualus skonis. Populiarėja aerografija, piešiniai ant motociklo, daugėja tos srities meistrų. Aš pats tik perdirbinėju. Šiaip esu baigęs Vilniaus dailės akademiją. Bet va, nukrypau - dirbu autoremontininku, kėbulininku dažytoju. Studijų metais ne aktus tapiau, o mokiausi baldų dizaino, darėm juos universalius: viename - kėdė, stalas ir arbatinukas. O mano diplominis darbas buvo motociklo "tiuningas" (visos gražmenos, kurių nepadarė fabrikas), tai aš iš "britvos" padariau kai ką panašaus į vabalą. Neįprastos formos ir galimybių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įkliuvo plėšikaujantys skustagalviai

2007-04-19 | Paaiškėjo, kad prieš savaitę pirmadienį prie senosios turgavietės penkiolikmetį paauglį ir šį sekmadienį Smiltynėje trisdešimt septynerių metų žveją sumušė ta pati grupė agresyvių girtų paauglių. 1-ojo policijos komisariato pareigūnai pasakojo jau buvo nustatę ir pirmadienį ketinę apklausti įtariamuosius paauglio sumušimu. Tačiau sekmadienį paryčiais jie patys įkliuvo. Vyriausiajam jų 17, o jauniausiam 13 metų. Po kelerių metų darbo užsienyje į tėvynę grįžęs klaipėdietis Viktoras šeštadienį vakare susiruošė į naktinę žvejybą prie marių. Naktį sužvarbęs vyras nusprendė grįžti namo ir apie pusę trijų nakties lūkuriavo kelto. Prie jo priėjo šeši apgirtę jaunuoliai. Jie buvo nusiteikę agresyviai. Bet vienas labiau už kitus provokavo konfliktą. „Jis aiškino, kad yra karys, kad nori tarnauti Afganistane ir reikalavo su juo muštis, - pasakojo Viktoras. - Gal po 10 minučių pikto pokalbio to vaikino rankose atsirado ištraukiamas strypas. Juo trenkė man per galvą. Nors buvau su kepuraite, galva pasruvo krauju. Supratau, kad gali baigtis blogai ir išsitraukiau peilį. Kai jie pamatė, ką turiu, truputį atšlijo, ir aš galėjau atsitraukti. Palikau kuprinę ir pats nuėjau iki kiosko." Traukdamasis nuo užpuolikų vyras skambino policijai. Pasirodo, pareigūnus tąnakt jau du kartus kvietė ir kiosko pardavėja. Tie patys jaunuoliai reikalavo alaus, tačiau moteriai pirkėjai pasirodė pernelyg jauni ir ji nepardavė jiems alkoholio. Tai sukėlė skustagalvių įniršį ir jie puolė daužyti kioską.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Subkultūros Lietuvoje: Skinhedai apie save

2007-04-15 | Iš esmės tai yra nacionalistinis ar net nacistinis judėjimas, neretai galintis pasitelkti netgi smurto veiksmus kitataučių atžvilgiu. "Kiekvienas žmogus turi būti savo "vietoj", ir nelįsti ten, kur jam nedera. Pavyzdžiui, indai atvažiuoja, apsivagia ir išsinešdina. To neturėtų būti. Kinai taip pat... visokiausių nelegalų privažiuoja. Vilnius, visados buvo lietuvių miestas, išskyrus okupacijos metus. Mums nepatinka, jei atsiras Vilniuje rajonai etininėms grupėms: čia indusų rajonas, čia kinų, čia žydų... Argi gražu, kad lietuvis, vilnietis, į tą rajoną užėjęs, gaus į "snukį", peilį į pašonę, nes yra baltaodis?" - kalbėjo "skinai". Vis tik galima teigti, kad Lietuvos "skinhedai" yra nuosaikesni nuosaikesni nei pasaulyje, jų tradicijos nesenos. Jie, kaip neformali jaunimo grupė pradėjo formuotis kartu su Sąjūdžiu ir nepriklausomybės pradžia. Nors jų istorijos ištakos siekia tuos metus, kai Lietuva buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje. Mitinguose gimės šūkis "Lietuva lietuviams", o taip pat "Tėvynė, Kraujas, Žemė" ir tapo pamatine "skinhedų" idėja. "Skinhedų" pagrindinė išpažįstama idėja - tai patriotizmas: "Patriotizmas nuo senų laikų išliko, dar komunizmo laikais. Jau tada kiemuose vaikai skirstydavosi: čia rusai, čia lenkai, čia lietuviai... Ir kariaudavo tarpusavy. Anksčiau ir pankai kitokie buvo, tai ne dabar, tie su skiauterėm. Jie buvo nacionalistai. Paišydavo svastikas, Gedimino stulpus."

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Klaipėdoje siautėja skustagalviai

2007-04-11 | Skustagalvių, save vadinančių skinais, siautėjimas suaktyvėjo. Jie ne tik užgaulioja kitataučius, bet ir ėmė plėšikauti bei smurtauti. Policija kol kas stengiasi šio reiškinio nepastebėti. Pirmadienį apie 20 valandą prie Senosios turgavietės iš autobuso išlipo trys paaugliai. Stotelėje stovėjo penki skustagalviai. Jie iškart pažino vieną išlipusį paauglį, nes anksčiau tarp jų yra vykęs žodinis konfliktas. Skustagalviai telefonu pasikvietė draugų. Netrukus prie skinų prisijungė dar du draugai. Jie čiupo už rankų penkiolikmetį skeiterį ir nusitempė į senojo tabako fabriko pusę. Tamsiuose kiemuose prasidėjo egzekucija. Skustagalviai mušė paauglį grandinėmis, spardė auliniais batais. Taikė į galvą. Mušamas paauglys spėjo iš lūpos išsiverti auskarą. Dangstėsi veidą rankomis, movėsi gobtuvą. Netrukus gauja per visą senamiestį nusitempė auką prie „Baltijos" laivų statyklos. Skinai išsilakstė tada, kai kažkuris pamatė ateinant žmones. Kruvinas paauglys per senamiestį patraukė prie gatvės, sėdo į mikroautobusą, tačiau nė vienas žmogus nepaklausė, kas atsitiko paaugliui, ir nepasiūlė pagalbos. Nusikaltėliai atėmė paauglio mobilųjį telefoną ir dujų balionėlį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!