LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
Akimirkos sentencija
Nepasitikėk žmogum, kuriam viskas atrodo gera, taip pat žmogum, kuris viską laiko blogu, o visų labiausiai - žmogumi, kuris į viską žiūri abejingai.
J. K. Lavateris
Draugai
Matulaičio bažnyčia
Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga
Tautinės krypties portalas
Etninės kultūros erdvė
Biržų krašto naujienos
Slaptai.lt - unikalus leidinys
Lietuvių sąjunga „Tauta ir Tėvynė“
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Žaliosios minties laikraštis
Istorijos puslapiai
Receptai, patiekalai, kulinarija.
Skanus.lt
Reklama
  Sveikata
Ištirpusios depresijos skonis

2004-09-04 | Tuo metu, kai vieni žmonės depresiją vadina „madinga“ liga, o kiti mano, kad tai žmogaus silpnumo požymis, specialistai atranda vis daugiau įrodymų, kurie leidžia depresiją priskirti prie lėtinių, visą gyvenimą trunkančių ligų. Tai iš esmės keičia ir požiūrį į gydymą: jis turi būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais - tęstis ir visą gyvenimą. Priešlaikinis gydymo nutraukimas ar vaisto vartojimas nepakankamomis dozėmis skatina užtrukusių, gydymui atsparių depresijos formų atsiradimą. Tai sutrikdo žmogaus šeimyninius santykius, darbinę ir socialinę veiklą bei padidina savižudybės riziką. Planuojant depresijos, kaip lėtinės ligos, gydymą, svarbu parinkti tokį medikamentą, kurį būtų patogu vartoti ilgą laiką, užkertant kelią atkryčiui. Ką gali pacientai gauti jau dabar? Dabartinė farmacijos pramonė daro viską, kad kiekvienas surastų sau “tinkamiausią” vaistą. Daugeliui nuo depresijos kenčiančių žmonių toks vaistas gali būti greitai burnoje tirpstanti mirtazapino tabletė, plačiau žinoma Remeron SolTab pavadinimu. Efektyvumas. Šis vaistas labai efektyvus. Tai garantuoja jo veiklioji medžiaga, kurios dėka jis veikia dvi svarbiausias grandis smegenyse, atsakingas už depresiją.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Amžius - ne priežastis jausti psichologinį diskomfortą

2004-09-01 | Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai skirstomi į organinius (juos sukelia pačių smegenų patologiniai pokyčiai) ir funkcinius. Funkciniai sutrikimai dažniausiai yra įvairūs emociniai sutrikimai, juos nulemia įvairūs senyvame amžiuje patiriami stresai. Stresų seni žmonės patiria tikrai daug. Visų pirma - tai įvairios netektys. Netenkama bendraamžių draugų ir pažįstamų, sutuoktinių. Netenkama buvusio statuso ar prestižo. Reikia susitaikyti su blogėjančia fizine sveikata, mažėjančiu savarankiškumu. Neretai tenka keisti gyvenamąją vietą, apsigyventi pas vaikus ar globos namuose, o tai dažniausiai yra labai sunku. Be galo daug emocinės ir fizinės energijos pareikalauja susitaikymas su netektimis, prisitaikymas prie pokyčių. Dėl to padidėja jautrumas, atsiranda dirglumas, gali sutrikti miegas. Mažėja pakantumas, tolerantiškumas, gali padidėti agresyvumas. Vyresnio amžiaus žmonės tampa nepasitikintys, įtaresni, pasireiškia nuotaikų kaitos. Visa tai gali būti tik nemalonūs ir neryškūs simptomai, bloginantys gyvenimo kokybę. Jie nebūtinai būna tokie, kad būtų galima nustatyti psichikos ligą. Būtent tokiais atvejais žmonės neretai lieka be pagalbos, nes minėtus simptomus artimieji ir net patys žmonės “nurašo” savo amžiui, galvodami, kad “kitaip jau nebus”, “laikas negrįžtamai pakeičia žmones”, “reikia su tuo susitaikyti, kad ir kaip nemalonu”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Frustraciją keliantis pacientas: kaip juo rūpintis?

2004-08-01 | Visi medikai turi pacientų, kurių mielai atsisakytų. Maždaug 15 proc. pacientų gydytojai įvertina kaip keliančius frustraciją. Ypač šie pacientai nemalonūs tiems gydytojams, kurie turi didelių karjeros ambicijų, kurie įsitikinę, kad gali išspręsti visas medicinines problemas bei išgydyti visas ligas. Deja, nors jie ir labai išsekina, tačiau atsisakyti “nepatogių”, “nemalonių” pacientų kaip tik ir būna sunkiausia. Vienas iš būdų nugalėti “sunkių” pacientų keliamą frustraciją – tai įvertinti galimą jų psichopatologiją ar asmenybės sutrikimus, suprasti pacientų požiūrį į jų simptomus bei panaudoti specifines technikas bendravimui su jais pagerinti. Groves J.E. “sunkius” pacientus yra charakterizavęs pagal būdą, kaip jie elgiasi su sveikatos priežiūros darbuotojais: labai priklausomi, labai reiklūs ar besijaučiantys nusipelniusiais, manipuliuojantys ar atsisakantys priimti rekomendacijas, savidestruktyvūs ir neigiantys problemas. Pastaruoju metu Levinson W. ir kt. nustatė, kad besirūpinantiems “sunkiais” pacientais gali tekti patirti įvairių frustracijos šaltinių: per mažai pasitikėjimo, per daug problemų (“užtvindo” savo problemomis), streso, kančios jausmus (kuriuos skatina gydytojo emocinė reakcija į pacientą), aiškumo trūkumą (dėl painios paciento ligos istorijos), rekomendacijų nesilaikymą, reikalaujantį, kontroliuojantį ar manipuliuojantį elgesį, specialias problemas (pacientas gali piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, jį gali varginti lėtinis skausmas).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vėl į darbą...

2004-08-01 | Neretas, grįžęs į darbą po atostogų, prasitaria: “Jaučiuosi taip, lyg būčiau neatostogavęs…” Pasirodo, bloga savijauta po visaverčių atostogų nėra atsitiktinumas, tai patiria didelė dalis dirbančių asmenų. Grįžimas po gyvenimo šventės į prozą gali būti toks pat stiprus stresas organizmui, kaip atleidimas iš darbo ar išsiskyrimas su mylimu žmogumi. Masačiusetso (JAV) mokslininkai, tiriantys tinkamą darbo ir poilsio režimą, priėjo prie išvados, kad didžiausią stresą patiria ne tie darbuotojai, kurie keletą metų dirba be išeiginių ir atostogų, o tie, kurie po ilgai lauktų ir visaverčių atostogų grįžta į darbą! Madrido universiteto psichologų duomenimis, apie pusė visų dirbančių ispanų, po atostogų grįžę į darbą, patiria trauminį sindromą. “Grįžimo po atostogų” sindromas pasireiškia įtampa, nerimo jausmu, padidėjusiu nervingumu, taip pat tokiais somatiniais (vidaus organų nervinės reguliacijos) sutrikimais, kaip galvos skausmas, krūtinės skausmas, širdies plakimas, nemiga, skrandžio veiklos sutrikimai. Yra Ispanijoje ir tokių, kurie grįžta į darbą su malonumu, - apie 15 proc. dirbančiųjų. Apie 35 proc. dirbti po atostogų pradeda be ypatingų psichinių ir fiziologinių pasekmių. Psichologai pataria, kad jau išeinant atostogauti reikia susitaikyti su mintimi, kad viskas, kas gera, kada nors baigiasi, ir tada darbas po atostogų nebeatrodys košmaras.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Depresijos gydymas SSRI grupės vaistu, veikiančiu CNS

2004-07-11 | Būdingiausi sezoninės depresijos (SD) simptomai: mieguistumas, prastas miegas, greitas nuovargis, sunkumas rankose, kojose, energijos stoka, dirglumas, negalėjimas susikaupti, padidėjęs apetitas (ypač saldumynams), augantis svoris, nepasitenkinimas veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmo. Tyrėjai pastebėjo, kad į gydytojus kreipiamasi tik praėjus 5-10 metų po pirmojo depresijos epizodo. Tiek laiko prireikia, kad žmogus patikėtų negalavimo sezoniškumu ir pastovumu.Hipotezė, depresijų kilmę aiškinanti biogeninių aminų trūkumu, nurodo serotonino, noradrenalino stoką sinapsiniame plyšyje ir posinapsiniuose receptoriuose. Depresijų metu gali sutrikti neurotransmiterių (NT) sintezė, jų išsiskyrimas iš neuronų, padidėti fermentinis aktyvumas ar pagreitėti NT inaktyvumas. Šiuolaikinių tyrimų dėka ši hipotezė buvo papildyta padidėjusio receptorių jautrio teorija, pagal kurią noradrenalino (NA) ir serotonino trūkumas sukelia antrinius receptorių pokyčius: padaugėja posinapsinių receptorių, padidėja jų jautris.Aiškinimas, kad depresiją lemia 5-HT ar NA stygius, yra ribotas ir nepakankamas. Manoma, kad svarbūs yra ir kiti NT. Esant depresijoms, sutrinka sudėtingas neurotransmisijos mechanizmas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

“Zentiva” - naujas pavadinimas farmacijos pasaulyje

2004-07-01 | Kompanija įkurta susivienijus dviem klestinčioms farmacijos kompanijoms - “Lečiva” ir “Slovakofarma”. “Lečiva” vystymosi istorija apima net 600 metų. Kompaniją įkūrė Prahos verslininkų Fragnerių šeima, pradėjusi vaistus gaminti pramoniniu būdu. Po Antrojo pasaulinio karo, nacionalizavus Čekoslovakijos pramonę, Fragnerių gamykla netrukus tapo pirmaujančia Čekoslovakijos farmacijos pramonės įmone. 6-ajame dešimtmetyje ji buvo reorganizuota į valstybinę įmonę “Lečiva”. Nuo 1998 m. Čekijos vyriausybė leido privatizuoti pagrindinę šalies vaistų gamyklą ir per trejus metus įmonė buvo visiškai modernizuota. Jai vadovauti pradėjo privatūs akcininkai ir JAV investiciniai fondai, kurie daug lėšų investavo į mokslinę-tiriamąją veiklą, naujų gamybos technologijų vystymą, kokybės kontrolės sistemų įdiegimą. Kompanija įdiegė geros gamybos praktikos (GMP) standartus, kuriais vadovaujasi visuose gamybos etapuose. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo: 1999 m. nauji preparatai sudarė 14 proc., o 2001 m. - beveik 40 proc. kompanijos apyvartos. Veikliųjų medžiagų pavadinimai rodo, kad kompanija specializuojasi šiuolaikiškų generinių preparatų, kurių patento galiojimo laikas baigėsi vos prieš metus ar dvejus, gamyboje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Depresija ir alkoholizmas, jų gydymas magnetine galvos smegenų stimuliacija

2004-07-01 | Depresija ir alkoholizmas yra vieni dažniausiai sutinkamų sutrikimų tiek bendrai tarp gyventojų, tiek bendrojoje medicinos praktikoje. Šie sutrikimai (atskirai ir kartu) sukelia įvairius kūno negalavimus, negatyvius psichologinius asmenybės pokyčius, funkcionavimo šeimoje ir visuomenėje sutrikimą. Kadangi šiuos pacientus gydyti sudėtinga, dažnai jie nesilaiko nurodyto medikamentų vartojimo režimo, verta pagalvoti apie naują depresijos gydymo būdą - magnetinę galvos smegenų stimuliaciją. Gana akivaizdūs yra dabartiniai epidemiologiniai duomenys apie depresijos ir alkoholizmo pasireiškimą kartu. Depresija pasireiškia 24 proc. priklausomumu nuo alkoholio sergančių vyrų, t.y. 3 kartus dažniau nei bendroje vyrų populiacijoje (tarp moterų šis rodiklis yra dar didesnis ir sudaro 48,5 proc.). Kita vertus, tarp besikreipiančiųjų į psichiatrus apie 35 proc. vyrų, sergančių depresija, būna didesnis ar mažesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Ligoniams, sergantiems ir depresija, ir alkoholizmu, savižudiškas elgesys pasireiškia dažniausiai, palyginti su kitais psichikos sutrikimais. Bandymo nusižudyti rizika ligoniams, priklausomiems nuo alkoholio, yra 60-120 kartų didesnė, palyginti su nepiktnaudžiaujančiaisiais alkoholiu, o pagrindinis veiksnys, koreliuojantis su tuo, ar depresiški pacientai bandymą nusižudyti įvykdo iki galo, yra kartu pasireiškiantis piktnaudžiavimas alkoholiu. Paprastai prieš bandydami nusižudyti sergantys depresija ligoniai vartoja alkoholio.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

"Gydymo menas" 2004 m. Nr. 7

2004-07-01 | Kalbėti apie skausmo mediciną kaip apie savarankišką medicinos šaką Lietuvoje gal dar būtų per drąsu. Šiuo metu dar nėra pakankamai srities specialistų, juolab kad teisės aktuose dar nėra sąvokų lėtinio skausmo liga, skausmo gydytojas. SAM lygiu nėra sprendimų, reikalingų specialybei įteisinti bei skausmo medicinos paslaugoms teikti. Kita vertus, per šešerius Lietuvos skausmo medicinos draugijos veiklos metus padaryta nemažai. Lėtinis skausmas - ne tik medicininis, bet ir psichologinis bei socialinis reiškinys. Būtina jį vertinti klinikiniu ir psichologiniu aspektais, įsigilinant ir suprantant subjektyvius asmens pojūčius. Tuo ši sritis artima psichologijai bei psichiatrijai. Svarbu, kad į skausmo klinikas patektų ligoniai, kuriems tokia pagalba tikrai būtina. Medikai dar ne visuomet tinkamai atskiria skausmo ligą, ir kol kas pacientų srautai nesureguliuoti. Tiek pirminės grandies gydytojams, tiek specialistams reikia žinių vadinamajai lėtinio skausmo ligos ribai nustatyti, t.y. kada ligonį reiktų nusiųsti pas skausmo gydytoją. KMU Skausmo gydymo poskyryje taikomas esminis skausmo klinikos darbo organizavimo principas - daugiaprofiliškumas, t.y. dirba neurologai, anesteziologai - invazinių ir neinvazinių medicinos sričių gydytojai specialistai. Aktyviai bendradarbiaujama su kineziterapeutais. Nekoreguodami judėjimo aktyvumo, skausmo neįveiksime. Aktyvi raumenų veikla skatina endorfinų, kurie didina skausmo pojūčio slenkstį, sintezę. Siekiame, kad dirbtų ir psichologas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

"Gydymo menas" 2004 m. Nr. 7

2004-07-01 | Svarbūs įvykiai neurologijos srityje, kaip ir apskritai medicinoje, vyksta kasdien, kiekvienoje publikacijoje yra kažkas naujo tiek moksliniu, tiek praktiniu aspektu, taip pat greta vystosi ir plėtojasi kiti su neurologija susiję mokslai, tokie kaip genetika, patologija, neurofiziologija ir kt. Esminių įvykių, pakeitusių nervų ligų sampratą, diagnostikos ar gydymo principus, per praėjusius metus neįvyko. Tačiau labai džiugu, kad 2003 m., bendradarbiaujant VU ir KMU mokslininkams, buvo išleistas išsamus lietuviškas klinikinės neurologijos vadovas ir nervų ligų žinynas, aprėpiantis visą neurologinių ligų spektrą. Kalbant apie neurologijos klinikos veiklą, malonu, jog šiemet mūsų klinikoje buvo apgintos dvi daktaro disertacijos: gyd. L. Malcienės apie išsėtinės sklerozės epidemiologiją ir gyd. G.Jurkevičienės apie Rolando epilepsiją. Yra visuotinai priimti gydymo metodai, kurie nuolat papildomi. Tik kyla klausimas, ar galime juos taikyti Lietuvoje. Tai lemia mus ribojantys veiksniai - ribotos diagnostikos galimybės, tai, kad nėra vaistų, taip pat kompetencijos stoka ir ligonių kasų apribojimai. Ką tik oficialiai patvirtinta Parkinsono ligos diagnozavimo ir gydymo metodika, papildytos Alzheimerio ligos bei epilepsijos metodikos, vaikų cerebrinio paralyžiaus gydymo botulino toksinu metodika.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Senyvo amžiaus pacientų agresyvaus elgesio gydymas tiapridu

2004-06-01 | Sergant silpnaprotyste vėlyvajame amžiuje neretai pasireiškia neadekvatus ir perdėtas motorinis ar žodinis aktyvumas bei būdingas vidinės įtampos jausmas ir agresyvus elgesys. Švelnesnių tokio elgesio “variacijų” epizodiškai gali atsirasti esant ir nestipriems pažintinės veiklos sutrikimams. Daugelis tyrėjų nurodo, kad agresyvus elgesys dažniau tampa pagrindine slaugą ir bendravimą trikdančia problema negu pacientų pažintinės veiklos sutrikimai. JAV išleistame praktiniame rankvedyje pykčio ir ažitacijos reakcijos skirstomos į du tipus. I tipo – tai lengvo, švelnaus pykčio reakcijos, kurių metu nebūna fizinės agresijos. Dažniausiai tai gali būti epizodinės būsenos, susijusios tik su tam tikromis buitinėmis situacijomis, pvz., atsisakymas praustis, maudytis, keltis iš lovos ir pan. Tačiau tai gali būti ir dažnos, pasikartojančios pykčio reakcijos, pasireiškiančios esant įvairioms gyvenimo ir buities situacijoms. II tipo – tai stipraus pykčio su fizine agresija reakcijos: stūmimas ar kirtimas per rankas maitinant ar paduodant maistą; slaugytojo stumdymas, rūbų ar kūno draskymas, beprasmis barimasis ir garsus ilgai trunkantis šaukimas. Gydant tiek ūmines, tiek lėtines agresyvaus elgesio būsenas iki šiol dažnai skiriama vaistų nuo psichozės. Tačiau pastaraisiais metais senosios kartos neuroleptikai (haloperidolis, tioridazinas, chlorpromazinas) dėl jų šalutinių poveikių vartojami vis rečiau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!