LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Sveikata
III paskaita. Sensoriniai procesai

2003-07-25 | Jutimo organų paslaptis. Kaip smegenys atskiria garsą ir šviesą? Ar informacija koduojama skirtingai, ar tai priklauso nuo receptorių tipo. Nes viskas yra perduodama tais pačiais nerviniais impulsais. Pavyzdžiui, Demokritas (4-5 amžiuje prieš Kristų) samprotavo, kad išorinį pasaulį jaučiame mažyčių silpnų (neryškių) objekto kopijų pagalba. Tos kopijos perduodamos nuo objekto mums. Kopijos įeina į mūsų jutimo organus ir tuščiaviduriais vamzdeliais keliauja į smegenų žieves, kur kažkokiu tai būdu iššaukia tų objektų suvokimą. Skirtingi pojūčiai keliauja skirtingais vamzdeliais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

II paskaita. Biologiniai psichologijos pagrindai

2003-07-25 | Neuronas - nervinė ląstelė. Kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus. Aksonas - siunčia nervinius impulsus. Mielinis apvalkalas - izoliacija. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių; ne visai prisijungia, lieka plyšelis). Jos perduoda signalus (sinaptiniai mediatoriai).
Nervinio impulso perdavimas - elektrocheminis procesas (Na jonai). Neurono viduje įelektrinimas neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas – kaip šūvis iš pistoleto: viskas arba nieko. Kai nervinis impulsas nueina iki aksono galo, ten atpalaiduojamos cheminės medžiagos neurotransmiteriai, kurios toliau ir perduoda informaciją kitam neuronui.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

I paskaita. Psichologijos apibrėžimas

2003-07-25 | Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi? Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Aišku, ta sistema – nėra žmogus, o tik pastangos dėl jo gerovės (tipo geriau pažinti ir jam padėti), noras perprasti, numatyti, kontroliuoti, keisti. Kritiškai vertinant, psichologija – spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje. Teorijos teisingomis gali būti laikomos tol, kol nepaneigiamos.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Psichologijos terminų žodynėlis

2003-07-25 | Atmintis - jutimas, suvokimas, mąstymas, ar kitais būdais gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas. Mąstymas - individo pažintinės veiklos procesas - apibendrintas ir netiesioginės tikrovės atspindėjimas. Kalba - asmenybės savimonės reiškimo, informacijos perdavimo ir laikymo būdas. Vaizduotė - vaizdinių sudarymas ir kūrimas. Psichika - ypatingu būdu organizuotos materijos gebėjimas atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka. Sąmonė - aukštesnioji psichikos forma, kuriai būdinga suvokimo, vaizduotės, jausmų sąsaja su sąvokiniu mąstymu, proto veiksmais. Refleksas - nevalingas organizmo atsakas į dirginimą, tarpininkaujant nervų sistemai; nesąlyginis refleksas - natūralus, įgimtas, fiziologinis atsakas; sąlyginis - išmoktas organizmo atsakas į fiziologiškai neaktualų dirgiklį.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Psichoanalitinė asmenybės teorija (Z. Froidas)

2003-07-25 | Vyravo 19 a. pb. - 20a . pr. atstovai Z. Froidas, G. Jungas, A. Adleris, gyvavo vidurio Europoje. Jie manė, kad asmenybės branduolys susiformuoja iki 7 metų, o vėliau mažai besikeičia. Asmenybės ypatumus kuria vidiniai konfliktai, išgyvenimai, motyvų kova, o ne tarpusavio santykiai. Anot jų, asmenybę kuria įgimtos jėgos ir instinktai. Tyrimo metodai: pokalbiai interviu su žmonėmis turinčiais vidinių problemų. Psicho-analitinės asmenybės teorijos pagrindėju laikomas Zigmundas Froidas (1856-1939). Gimė žydų šeimoje, Austrijoje. Gyveno ir dirbo Vienoje. Buvo medikas. Mirė nuo vėžio. Jis asmenybę tapatino su žmogaus psichika, kuri susidedanti iš trijų lygių – pasąmonės, prieš sąmonės, sąmonės.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Analitinė psichologija

2003-07-25 | Vienas iš psichoanalitinės asmenybės teorijos atstovų buvo Karlas Gustavas Jungas. Gimė 19a.pb., mirė 20a. viduryje Šve-carijoje. Mokslininkas baigė Ciuricho. Universitete medicinos fakulteto. Buvo linkęs į narkotikus, į mistinius tyrimus, vykdė spiritistinius seansus. Savo teoriją pavadino analitine psichologija. Anot jo, reikia analizuoti netik sąmoninius reiškinius, bet ir sapnų vizijas (neįsisąmonintus vaizdinius). Išskyrė kolektyvinę pasąmonę, kurią sudaro bendra žmogiška žmonijos istorija, patyrimas, kurį žmonija įgyja per visą savo egzistavimą. Archetipas – tai darinys, suprantamas kaip forma be turinio. Jie yra paveldėti, įgimti, tačiau kiekvienas žmogus tas formas užpildo savo individualiu patyrimu.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Biheivioristinės asmenybės supratimas

2003-07-25 | Iškilo 20 amžiaus pr. Amerikoje. Atstovai: D. Vatsonas, B. Skineris. Jie manė, kad žmogus iš prigimties nei geras, nei blogas. Jis gimsta, kaip švari tauta, o šeima, aplinka formuoja asmenybę. Šiuolaikinis įžymiausias biheivioristas B. Skineris mano, kad asmenybės teorija visiškai nereikalinga, kad reikia tik išmokti prognozuoti ir valdyti žmonių elgesį. Anot jų, asmenybė – nuolat kintančių reakcijų į aplinkos situacijas visuma. Asmenybė sudaro stimulų ir reakcijų ryšiai. Reakcijas valdo pastiprinimai (nesąlyginiai dirgikliai, malonumai, malonumų apvėmimas ir t.t.), kurie esą bendri gyvūnams ir žmonėms. Eksperimentinės žiurkių elgsenos narve esą galima išsiaiškinti ir žmogaus elgesio išmokymą. Biheivioristinės psichologijos pradininkas D. Vatsonas siekė psichologiją padaryti tiksliuoju mokslu. Biheiviorizmas ištobulino psichologinius eksperimentu, pritaikė matematikos metodus duomenims įvertinti, ištyrę išmokimo dėsningumus. Padaryta išvada, kad žmogų formuoja aplinka, mokymasis, o genetika neturi jokios įtakos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Humanistinė psichologija

2003-07-25 | 1940 – 1950 m. atsirado Amerikoje. Atstovai: K. Rodžersas, A. Maslai. Pagrindinis humanistinio požiūrio į asmenybę bruožas yra prielaida, kad kiekvieną asmenybę formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. Būtent individualus realybės suvokimas, o ne instinktai. Bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį, be to asmenybė pati yra aktyvi, planuojanti ir kurianti, atsakanti už savo veiksmus, orientuota į augimą ir tobulėjimą. Idėja apie individualų pasaulio suvokimą perimta iš egzistencinės filosofijos. K. Rodžersas pagrindine asmenybės veiklos ir vystymosi jėga laikė poreikį savirealizacijai. Jis teigė, kad žmogui įgimta siekti panaudoti savo sugebėjimus, praturtinti savo asmenybę, vystytis. Taip pat įgimtas yra gėrio ir blogio suvokimas, kuriuo žmogus ir vadovaujasi.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Hipnozė

2003-07-25 | Hipnozė sena kaip pati žmonija. Aptikta įrodymų, kad šį reiškinį žinojo dar šumerai prieš 4000 m. pr. Kr. Tačiau iki šiol dar nėra moksliškai pagrįsto paaiškinimo, kokia gi tikrojo hipnozės prigimtis. Beveik kiekvienas, kuriam teko patirti hipnozės poveikį ar bent skaityti apie jį, žiūri į ją skeptiškai ar su baime. Dauguma mano, kad hipnozė artima narkozės būsenai ar sąmonės netekimui, nors iš tikrųjų net giliausiai pasinėrus į hipnozės būseną to nebūna. Sąmonė ir pasąmonė visada išlieka budrios, išskyrus nebent tuos atvejus, kai organizmui taip reikia miego, kad užhipnotizuotasis pasineria į miego būseną. Niekas negali Jums hipnozės būsenoje efektyviai įteigti ar net priversti padaryti ką nors tokio, kas neatitinka Jūsų asmenybės struktūros. Dažnai manoma, jog hipnozės būsenoje gali būti išplepėti tokie dalykai, kurie jokiu būdu nėra skirti kitiems. Tačiau iš tikrųjų niekas ir niekada negali Jūsų priversti tai padaryti, nes sąmonė vis dėlto visą laiką budi. Užhipnotizuotasis visą laiką žino, ką sako ir ką daro.

Lankomumo reitingasKomentarų: 6

plačiau >>

Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

2003-06-14 | Ar ilgai reikia gydyti depresiją? Paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai stipriai pakeitė požiūrį į depresijos eigą ir gydymą. Ima vyrauti nuomonė, kad depresija bent jau didesnei daliai pacientų yra lėtinė pasikartojanti liga. Depresiją galima būtų palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar hipertonine liga. Juk per trumpą laiką sureguliavus cukraus kiekį kraujyje ar arterinį kraujospūdį, dar nėra išgydomos pačios ligos. Šiuolaikinis depresijos gydymas skirstomas į 3 fazes: pirmoji - ūminė gydymo fazė, kuri trunka 6-12 savaičių. Šios fazės tikslas - susilpninti depresijos simptomus, o geriausiu atveju - pasiekti, kad jie visiškai išnyktų. Antroji - tai tęstinio gydymo fazė, jos trukmė - 3-9 mėn. Nustatyta, kad ligos atkrytis daug dažniau gali pasireikšti būtent per pirmuosius keturis mėnesius nutraukus gydymą. Todėl suprantama, kaip svarbu gydyti toliau, net ir susilpnėjus depresijos simptomams. Trečioji - tai palaikomojo ir profilaktinio gydymo fazė. Jos trukmė - ne mažiau nei vieneri metai, o kartais ir ilgiau. Kada reikia skirti ilgai trunkantį palaikomąjį gydymą? Ne visiems depresija susirgusiems asmenims būtinas ilgalaikis profilaktinis gydymas. Pirmą kartą susirgus depresija, po to, kai paciento būklė smarkiai pagerėja, gydymą reikėtų tęsti ne mažiau kaip šešis mėn. (kai kurie ekspertai rekomenduoja dar ilgesnį - vienerių metų trukmės laikotarpį).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!