LT   EN   RU  
2020 m. gruodžio 4 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Sveikata
Gyvenimas “čia ir dabar”

2003-06-11 | Visada ir visur stengiuosi prisiminti psichologų įteigtą ir propaguojamą nuostatą – “gyvenk čia ir dabar”. Tikrai, kaip teigė Edmundas “Klubo žinių” 2003 m. Nr.4, galime gyvenime rasti daug gerų ir džiaugsmingų dalykų, galime išreikšti ir vienos valandos, ir netgi vienos minutės savo būseną, tik reikia to mokytis. Yra daugybė džiaugsmingų akimirkų, kurios kartais tetrunka keletą minučių, kartais - keletą sekundžių. Man labai maloni akimirka – saulėlydis. Mėgstu sėdėti ir žiūrėti į jūrą, stengdamasi nieko negalvoti. Patinka žiūrėti į bet kokiu oru besimaudančius žmones ir džiaugtis kartu su jais. Per vyro atostogas turėjau progą pasidžiaugti Palanga, Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, Baltijos jūra. Daug kas juokiasi, kad lietuvių tautinis bruožas – bambėjimas, jog viskas blogai, ir nuolatinis aimanavimas. Su psichikos sveikatos paslaugų vartotojų draugijos nariais dalyvavau seminare Kelmės raj. Šaukėnų psichiatrijos ligoninėje. Gyvenome Kurtuvėnų miestelyje, garsėjančiame kaimo turizmu. Grožėjausi nuostabia gamta, idealiai sutvarkytomis sodybomis, puikiu žirgynu, nuoširdžiais žmonėmis.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

NEUROLINGVISTINIS PROGRAMAVIMAS (NLP) - KETVIRTOJI DALIS

2003-05-23 | Kaip jau žinote, NLP atskleidžia, kas vyksta mūsų galvose, nagrinėja, kaip tai atsispindi mūsų kalboje ir nevalinguose judesiuose. Taip pat padeda suprasti, kada žmogus stebi sąmonėje "prabėgančius" vaizdelius, kada prisimena garsus, arba įsijaučia į kūno pojūčius. NLP gali susekti, kada žmogus, pats to nežinodamas, susikuria problemas, o kada priima gerus sprendimus. Tačiau tai - tik diagnostika, o NLP išpopuliarėjo, kai matematikai ir lingvistai, įvertinę ir išanalizavę, papildė psichoterapeutų darbą naujais metodais. Psichoterapija - ypatingas bendravimas, jo metu kinta žmogaus psichinė būsena. Kaipgi tai atsitinka? Kai cheminė piliulė patenka į skrandį, o po pusvalandžio pasikeičia jūsų nuotaika, viskas aišku - cheminė medžiaga veikia smegenų ląsteles. Bet juk psichoterapeutas nieko niekam į burną neįkiša. Jis tik bendrauja su savo klientu, o šio būsena keičiasi! NLP bandė išaiškinti šį stebuklą. Vienas iš atsakymų toks: mūsų psichika nuolat ir greitai mokosi sieti vidinius garsus ir vaizdus - pasaulio reprezentacijas - su tam tikromis emocijomis.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Neurolingvistinis programavimas

2003-05-20 | Verta prisiminti, kad bendraudami didesnę informacijos dalį perteikiame ne žodžiais, o kūno kalba(55%) ir savo balso savybėmis (38%). Žodžiais perteikiame tik 7%. Žinoma, mus supa milijonai vaizdų, garsų ir pojūčių. Viso to srauto neįmanoma suvokti, perdirbti ir įsiminti. O mūsų pašnekovas dar kreipia dėmesį ne į tai, kas sakoma, o į tai, kaip tai sakoma. Suprantama, kad tai, kaip mes suvokiami, lemia pašnekovo kultūra, įsitikinimai, įprastiniai pasaulio suvokimo būdai. Todėl pašnekovo psichika atspindi mus ne kaip kino kamera ir ne kaip magnetofonas. Jo psichikoje susiformuoja netiksli mūsų ir mūsų žodžių kopija. Čia veikia vadinamieji „filtrai”, kurie iš mūsų gaunamą informaciją iš dalies ištrina, iš dalies apibendrina, iš dalies iškreipia. Atsakydami mums žmonės taip pat naudoja „filtrus”. Būtent tokius filtrus turėjo omenyje Froidas, rašydamas apie „išstumtas” iš sąmonės seksualines fantazijas. Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai - nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius - regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti - tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis…

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar verta kreipti dėmesį į lengvą depresiją

2003-04-17 | Dalis žmonių patiria sunkios depresijos epizodus, kai apie prasidėjusią ligą supranta tiek jie patys, tiek aplinkiniai: vargina bloga nuotaika, nerimas, nenoras bendrauti, sumažėjęs darbingumas, mintys, kad neverta gyventi. Tačiau yra ir kitokia depresijos forma, dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai - distimija. Kas yra distimija? Distimija yra vadinamas ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas (suaugusiesiems - ne trumpiau nei 2 metus, vaikams - vienerius metus). Anksčiau ši liga buvo vadinama depresine neuroze. Kartais ši depresija yra kaina, kurią moka nenorintys depresijos gydytis žmonės, bandantys “būti stiprūs” ir įveikti ją be vaistų: depresijos epizodas, iš pradžių buvęs sunkus ar vidutinio sunkumo, gali virsti lėtine depresijos forma - distimija. Kitais atvejais ši liga prasideda pamažu, nepastebimai arba pasireiškia po artimųjų netekties ar kitų akivaizdžių stresų, t.y. prasideda kaip gedėjimo reakcija ar adaptacijos sutrikimas. Distimija sergantys žmonės nesiskundžia bloga nuotaika, liūdesiu, tačiau jie kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, viskas jiems yra sunku, reikia pastangų atlikti kasdienius darbus. Mažai kas ar net niekas nedžiugina, jie jaučiasi prislėgti. Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, irzlumas, piktumas (ypač vyrams) arba jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lieknėjimas, aptemdęs protą

2003-03-19 | 16-metė vilnietė Lina – liekna ir simpatiška. Gal tik liūdnas žvilgsnis išduoda, kad prieš pusmetį jos svajonė patobulinti kūną buvo virtusi beprotiška lieknėjimo manija.
“Rugsėjo mėnesį perėjau į naują mokyklą ir nusprendžiau truputį numesti svorio. Tuo metu mano ūgis buvo 166 cm, svėriau 53 kg, tačiau, atrodė, atsikratysiu 3 kg - ir tapsiu gražesnė. Aptikusi viename žurnale mitybos programą ėmiau skaičiuoti kalorijas. Iš pradžių sekėsi sunkiai – suvalgydavau daugiau nei būdavau numačiusi. Tada ėmiau save įtikinėti, kad reikia susigriebti. Aišku, tikėdamasi greitų rezultatų, perlenkiau lazdą – vietoj man reikalingų 1900 kcal suvartodavau mažiau nei 1500 kcal: visiškai atsisakiau sviesto, aliejaus, cukraus, batono, negerdavau nei pieno, nei kefyro, valgiau tik liesus, virtus produktus. Be to, kas rytą po pusvalandį mankštindavausi. Mane kankino alkis: guldavau ir keldavausi urzgiančiu pilvu, bet netrukus prie to pripratau. Ir... vis mažinau maisto kiekį.”

Lankomumo reitingasKomentarų: 7

plačiau >>

Grožis reikalauja aukų...

2003-03-19 | Ilgainiui mintis apie operaciją tampa vis įkyresnė. Po velnių, kodėl negaliu turėti gražių kojų? Pasiskambinu į vieną iš privačių klinikų, darančių plastines operacijas, ir mane patikina, kad “tokiai lieknai moteriai” riebalų nusiurbimas turėtų kainuoti apie 2000-2500 Lt. Ką gi, bent jau žinau, kiek man reikia. Kai netrukus visai netikėtai piniginę papildo panaši suma, mintys skrieja žaibiškai: “Nei naujo televizoriaus, nei muzikinio centro nereikia, spinta ir taip pilna skudurų, atostogoms atsidedu jau nuo rudens, o automobilio už tokią sumą vis tiek nenusipirksiu”. Be to, tiksliai žinau, kad šitas apsėdimas manęs neapleis, todėl geriau anksčiau nei vėliau.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kas tai yra individualioji psichologija?

2003-03-18 | Vientisa - pagrindinė tema - gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir "veda" žmogų per visą gyvenimą. Gyvenimo stilius - tai kiekvieno iš mūsų individualus būdas įveikti problemas, eiti į sėkmę, tai judėjimo per gyvenimą dėsnis. Gyvenimo stilių galime išskaityti bendravimo manieroje, sapnuose, pasirinktoje profesijoje, prisiminimuose, meilės santykiuose ir t.t. Draugiška - teigia žmonių lygiavertiškumą. Žmogui įgimtas bendrumo jausmas - noras būti su kitais, noras būti jiems reikalingu, naudingu. Tada pats asmuo jaučiasi vertingas. Rūpintis aplinkiniais, bendradarbiauti yra natūralus sveiko žmogaus poreikis. Geriausiai kiekvienas mes jaučiamės lygiavertiškuose santykiuose. Bendravimo problemos kyla, kai įsiveliame į kovą siekdami įrodyti savo pranašumą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Apie A.Adlerį

2003-03-18 | Alfredas Adleris (1870-1937) - vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau - psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A.Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kas tai yra Individualiosios psichologijos institutas?

2003-03-18 | Individualiosios psichologijos institutas yra viešoji mokymo įstaiga, kurios tikslas - paruošti šios psichologijos srities konsultantus. IPI Lietuvoje įkurtas tik 2000 m. pradžioje, tuo tarpu daugelyje pasaulio šalių analogiški institutai veikia jau seniai. Pirmąjį A.Adlerio institutą įkūrė jo mokinys ir pasekėjas Rudolfas Dreikursas Čikagoje. IPI siūlo nuoseklų kelerių metų trukmės mokymą įvairių sričių specialistams - pedagogams, medikams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir kt., kurie galės savarankiškai konsultuoti bei taikyti psichologijos žinias savo tiesioginiame darbe.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Moksleiviai savo piešiniais protestavo prieš narkotikus

2003-02-24 | Ant kartono lakštų ryškėjo dažais purškiami šūkiai "narkotikams ne!", taip pat užbrauktų adatų ir nykstančių kūnų kontūrai. Vilniečiai grafiti meistrai buvo vienodos nuomonės apie narkotikus ir jų žalą. "Narkomanija - didelė problema ir mums į ją nenusispjaut",-teigė ir Lietuvos moksleivių parlamento nariai. Praėjusį trečiadienį jie su jaunaisiais centristais ir Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros darbuotojais surengė konferenciją "Moksleiviai prieš baltąjį marą" ir akcija "Grafiti prieš narkotikus". "Konferencija patrauks "didžiųjų vyrų" dėmesį, o grafiti įdomu moksleiviams" ,- svarstė moksleivių parlamento narė Giedrė Šopaitė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!