LT   EN   RU  
2020 m. gegužės 27 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Teisė
Teisė kaip religija. Religija sociologiniu požiūriu

2003-07-25 | Teisė arba teisės normos yra tam tikras bendrai priimtas elgesio reikalavimas. Iš tokio teisės supratimo kilo klausimas: kodėl įvairūs sluoksniai laikosi vieningo elgesio modelio ir tiki, kad tai yra geras elgesio modelis. Įvairios teisės teorijos susijusios su religija, teisiniu idealizmu. H.Kelzenas (esamo ir reikiamo santykis) ir kt teorijos iki šiol daro įtaką teisės sampratai. Tikėjimas teise kaip vertybe susijęs su religinėmis normomis arba pačia religijos esme. Pvz. Erlichas (gyvoji teisė), Savinji. Bendriausia prasme religija - tam tikra visuomenės posistemė. Visuomenė - bendras organizmas, ją veikia tam tikri veiksniai. Religija - vienas iš poveikio būdų. Tikėjimas - religijos realizavimo forma, subjektyvi jos išraiška. Religijos samprata gali būti tikėjimų ir vaizdinių sistema. Iš ekonominės (Markso ) teorijos : religija - visuomenės sąmonės forma, religija - gyvenimo būdas ir tikrovės suvokimo būdas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

TS santykis su kitais mokslais

2003-07-25 | Objektas - visi reiškiniai, susiję su teise. Šiuos reiškinius išskirti tenka remtis teisės mokslo žiniomis. Empyrinis mokslas TS duomenis perima iš specializuotų teisės mokslų. Visą TS galima skirstyti į specialių teisės šakų sociologiją: BT sociologija (kriminologija), CT sociologija. Su bendrais teisės mokslais santykis painesnis: 1. Su teisės filosofija. Apskritai sociologija iš pradžių buvo filosofijos dalis, vėliau atsiskyrė kartu su psichologija. Panašiai su teisės filosofija - atsiskyrus TS, atsiskyrė teisės psichologija ir teisės logika. Kas lieka teisės filosofijai? Sudėtingas klausimas. Teisės filosofija galėjo būti iki empyrinio sociologinio metodo atsiradimo. Teisės filosofijai telieka metafiziniai svarstymai apie teisių ir pareigų santykį, jų struktūrą, valdžios, teisingumo sampratas, teisingumo esmę, prigimtinę teisę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Teisės sociologija

2003-07-25 | Sociologijos ištakos - feodalinio visuomenės gyvenimo irimas. Atsiradus ankstyvajam kapitalizmui, susvyravo asmens statusas kaip socialinė kategorija. Šeima, giminė, bendruomenė, religija - statusą lemiantys veiksniai. Atsirado pozityvinis mokslas, kuris tyrinėtų visuomenę. Pirmasis sociologijas sąvoką pavartojo O.Kontas (1799-1847) : sociologija - tai mokslas, tiriantis visuomenės dėsnius, stebintis visuomenės elgseną ir rezultatus naudojantis visuomenės pagerinimui. Šiuolaikinė sociologija remiasi visais socialinių ir kitų mokslų teiginiais. Specifika sociologijoje - sociologas yra reiškinių viduje, o kartu ir stebi juos iš šalies. Tuo TS skiriasi pvz. nuo teisės teorijos, dogmatikos, kuriose tyrimai apsiriboja buvimu viduje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Taikos sutartis

2003-07-24 | Bankroto byla taip pat gali būti nutraukta taikos sutartimi tarp kreditorių ir įmonės savininkų. Taikos sutartis - kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka finansinius reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Taikos sutartis gali būti sudaroma kiekvienoje bankroto vykdymo stadijoje iki to laiko, kol teismas pripažįsta įmone bankrutavusia. Sudarant tokią sutartį, joje turi būti nurodoma: įmonei daromos nuolaidos, finansiniai kreditorių reikalavimai, įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą ir kt. Šią sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai (jų atstovai) ir administratorius, gavęs įmonės savininko ar kito valdymo organo raštišką sutikimą. Sutartį tvirtina teismas, o jei bankroto procedūros nagrinėjamos neteismine tvarka (kai nėra teismuose iškelta bylų) - notaras.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Likvidavimas

2003-07-24 | Jei per 6 mėnesius po bankroto bylos iškėlimo nepatvirtinamas sanavimo projektas ar nesudaroma taikos sutartis (apie ją skaitykite 3.2.8.3. skyriuje), teismas gali įmonę pripažinti bankrutavusia ir priimti sprendimą dėl jos likvidavimo. Šiuo atveju teismas skiria likvidacinę komisiją ir jos pirmininką.
Likvidacinė komisija atlieka šias funkcijas: 1) inventorizuoja įmonės turtą ir jį perima iš administratoriaus, nustato turto pardavimo eiliškumą ir paveda likvidacinės komisijos pirmininkui organizuoti turto pardavimą; 2) nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir paveda likvidacinės komisijos pirmininkui atsiskaityti su kreditoriais. Be aukščiau minėtų turto pardavimo organizavimo likvidacinės komisijos pirmininkas taip pat atleidžia darbuotojus iš darbo, grąžina įmonės savininkui likusį po likvidavimo įmonės turtą bei išregistruoja įmonę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ištekliai

2003-07-24 | Bankrutuojančiai įmonei, priklausomai nuo jos verslo pobūdžio ir nuosmukio laipsnio, trūksta įvairių išteklių, bet problemų dėl personalo ir finansų neišvengia nei viena. Kiekviena tokia įmonė turi įvairaus turto, kurį norėtų parduoti, tačiau dažnai pasiūla (ypač gamybinių patalpų, pastatų, įrengimų) gerokai pralenkia paklausą, pirkėjų rasti sunku. Paprastai rezultatus lemia įmonės ir jos turto (nekilnojamojo) vieta, vadovybės apsukrumas. Antrasis finansinių išteklių šaltinis - patys kreditoriai. Jeigu jie jau nusprendė palaikyti įmonės pertvarkymą, tai privalo netrukdyti jai panaudoti verslui atgaivinti tas lėšas, kurias įmonė gauna pardavusi savo turtą. Antra, jie turėtų skirti papildomų kreditų, nors tai, žinoma, ir rizikinga.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Bankrutuojančios įmonės prijungimas prie normaliai veikiančios

2003-07-24 | Toks sprendimas realesnis ir dažniau taikomas, kol bankrotas dar nepaskelbtas: 1996 m. pabaigoje JAV aviacijos ir kosminės technikos gigantas “Boeing” prisijungė taip pat galingą korporaciją “McDonnell Douglas”, kuri 1995 m. baigė turėdama 416 mln. dolerių nuostolių. Žinoma, tai ne “Boeing” labdara, o abiem šalims naudinga “santuoka”, bet “McDonnell Douglas” korporacijai ji gerokai svarbesnė. Jei bankrutuojančiai įmonei tokia proga pasitaiko, nereikia jos praleisti: tai būtų gera naujiena akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams, nes nuostoliai dėl pertvarkymo būtų minimalūs, turtas panaudotas pagal paskirtį, dauguma darbo vietų išsaugota.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Bankrutuojančios įmonės sanavimas

2003-07-24 | Iškėlus bankroto bylą paprastai ruošiamas sanavimo projektas. Bankroto įstatymas reikalauja, kad, įmonei tapus nemokia, įmonės valdyba (jei ji nesudaryta, - administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 40 dienų privalo sušaukti įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti. Taigi šis dokumentas- pertvarkymo projektas - yra privalomas, jį tvirtina teismas arba kreditorių susirinkimas (pritarimui gauti reikia, kad už sanavimo projektą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau 2/3 visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos). Jame numatomas kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti (veiklos pakeitimas, įvairios techninės ir ekonominės priemonės, turto pardavimas, kreditorių nuolaidos įmonei, gamybos ir darbo organizavimo pakeitimai). Jeigu kreditorių susirinkimas pritaria projektui, administratorius jį teikia teismui tvirtinti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gelbėti bankrutuojančią įmonę ar teisingai padalyti jos turtą?

2003-07-24 | Pirmasis variantas, regis, geresnis visiems suinteresuotiems kreditoriams - jie gali gauti visus pinigus: akcininkams - išlieka jų turtas; darbuotojams - jie nepraranda pragyvenimo šaltinio; pagaliau valstybei - jai nereikia šelpti naujų vargšų. Ne veltui Vakaruose bankroto įstatymai dešimtmečiais buvo vis labiau švelninami, sudaromos palankesnės sąlygos atsigauti skolose paskendusiai firmai: jai padeda valstybė, kreditoriai, specialios gelbėjimo organizacijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kreditorių atsakomybė

2003-07-24 | Tenka pripažinti, kad labai mažai atsakomybės junta tos grandys, kurioms pavesta valdyti valstybės turtą, tarp jų ir kreditoriai, atstovaujantys valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073 "Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo” patvirtino įgaliotų asmenų atstovavimo valstybės institucijoms BBĮ pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriaus tvarką. Šio nutarimo 32 punkte nustatyta, kad “valstybės institucija - BBĮ kreditorius - privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečioms įmonėms eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija, apibendrinusi pasiūlymus, išvadas pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!