LT   EN   RU  
2019 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Telekomunikacijos
Koaksialinio kabelio rūšys

2003-03-14 | Thiknet koaksialinis kabelis yra pakankamai storas, apie 0,5 colio diametro. Kartai jis yra vadinamas Standartinis Ethernet, kadangi tai buvo pirmasis kabelis panaudotas populiariuose Ethernet kompiuteriniuose tinkluose. Šiuose kompiuteriniuose tinkluose varinė magistralė yra žymiai storesne negu thinnet tipo koaksialiniuose tinkluose. Kadangi šių kabelių magistralinė šerdis yra storesnė, o tai reiškia mažesnį pasipriešinimą bei mažesnę varžą negu thinnet, todėl signalas normaliai gali būti perduodamas iki 500 metrų atstumu. Kadangi thiknet topologija gali perduoti duomenis tokiu atstumu, todėl kartais ji yra naudojama sujungti kelis thinnet kompiuterinius tinklus į vieną. Koaksialinis kabelis gali būti 50 ir 75 omų. Pirmasis naudojamas skaitmeniniam perdavimui, o antrasis – analoginiam perdavimui. Jis būna 10 – 12 mm skersmens ir yra nelabai lankstus. Koaksialiniu kabeliu galima perduoti informaciją nuo 1 iki 2 Gbps greičiu. Ilgesni negu 500 m kabeliai taip pat yra naudojami, tačiau pasiekiamas mažesnis greitis arba įrengiami stiprintuvai. Koaksialiniai kabeliai naudojami ir telefonų tinkluose, tačiau dabar daug kur keičiami optiniais kabeliais. Jie dar plačiai naudojami kabelinėje televizijoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Koaksialinio kabelio sandara

2003-03-14 | Kitas laidų tipas yra koaksialinis kabelis. Toks pat, kuris naudojamas televizijoje. Koaksialinis kabelis apsaugo nuo interferencijos žymiai geriau, nei suvyta pora. Jis susideda iš vieno laido, kuris yra apgaubtas sunkiojo metalo šarvu. Koaksialinio kabelio šarvas - tai lankstus metalinis cilindras apie vidinį laidą, kuris sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui. Jis apsaugo vidinį laidą nuo išorinio lauko poveikio ir neleidžia jam pačiam spinduliuoti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Telefoninės linijos

2003-03-14 | Laidų sudėjimo vieno su kitu (wiring) būdai, naudojami kompiuterių tinkluose skirti trukdžių sumažinimui. Tarpusavio sąveika atsiranda dėl to, kad keliaudamas laidu elektrinis signalas išspinduliuoja mažą kiekį elektromagnetinės energijos, kuri gali sklisti oru. Kai tik ji kerta kitą laidą, indukuojamas silpnas elektrinis signalas. Šios srovės dydis priklauso nuo elektromagnetinės bangos stiprumo ir laido padėties. Dažniausiai laidai neina per daug arti, kad neatsirastų tarpusavio sąveikos problema. Pavyzdžiui, jei du laidai yra šalia vienas kito stačiu kampu, tai vieno laido signalas generuoja kitame laide praktiškai nepastebimą signalą. tačiau kai du laidai eina greta, lygiagrečiai, tai stiprus signalas viename generuoja panašų signalą kitame laide. Kadangi kompiuteriai negali atskirti atsitiktinai sugeneruoto signalo nuo tikrojo, tai toks signalas, jei jis yra pakankamo stiprumo, gali nutraukti ar sutrikdyti normalų kompiuterių komunikavimą. Ši problema yra pakankamai didelė, nes laidai, kurie sudaro kompiuterių tinklus, dažnai yra dedami šalia daugelio kitų laidų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

CMIP ir SNMP palyginimas

2003-03-14 | Vienas iš pagrindiniu CMIP pranašumu yra tas, kad CMIP leidžia ivykdyti kažkoki tai veiksma (action, task), kas SNMP yra labai sunku arba visai neimanoma. SNMP tuo tarpu galima tik stebeti arba keisti kintamuju reikšmes. Taip pat CMIP yra labai lankstus protokolas, leidžiantis ilgus lankscius vardus. CMIP pateikia detalesne informacija apie valdomus irenginius, kuri kartais atrodo ir nenaudinga, bet SNMP to pasigendama. Be to, CMIP apsauga (security) leidžia vardu autorizacija (authorisation), priejimo kontrole (access control) bei apsaugos registravima (SNMPv1 to nera, taciau SNMPv2 ir SNMPv3 šiuo atžvilgiu nelabai ir atsilieka nuo CMIP). Taip pat vienas svarbiausiu pranašumu yra tas, kad CMIP leidžia neriboto dydžio persiuntimus tinkle.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

CMIP protokolo Get/Set paketai

2003-03-14 | CMIP veikimo principas panašus kaip ir SNMP. Tinklo valdoma informacija keiciasi tinklo valdymo taikomosios programos ir valdomi objektai per tinklo valdymo priemones (agents). Tinklo objektai yra valdomu tinklo irenginiu charakteristikos, kurios gali buti prižiurimos, kontroliuojamos ir verciamos ivykdyti kažkoki tai veiksma (action, task). SNMP to nera.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

CMIP - Common Management Information Protocol

2003-03-14 | CMIP - Common Management Information Protocol (bendrasis valdymo informacinis protokolas) - alternatyva SNMP protokolui. Jisai didesnis, pilnesnis nei SNMP, bet sunkiau išmokstamas bei sunkiai valdomas, reikia geresniu specialistu šio protokolo priežiurai. Šis protokolas veikia po OSI (Open Systems Interconnections) protokolu, ir tai dar viena priežastis, del ko jis nera placiai taikomas. OSI yra gana panašus i TCP/IP, po kuriuo veikia SNMP. Ir TCP/IP, ir OSI struktura yra panaši, abu protokolai naudoja ISO 7 tinklo komunikavimo modeli. Nors OSI ir atlieka tas pacias funkcijas, kaip ir TCP/IP, taciau TCP/IP jas atlieka placiau, šis protokolas yra pilnesnis. Be to, TCP/IP naudoja mažiau sistemos resursu nei OSI, nors ir yra didesnis protokolas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paslaugos “DSL takas” pristatymas

2003-03-14 | DSL yra nauja modemo technologija, kuri gali vieną porą varinių telefono laidų paversti trijų kanalų duomenų perdavimo sistema (balso perdavimo, priėmimo (downstream) bei siuntimo (upstream)). xDSL skirstosi į skirtingas DSL variacijas, tokias kaip aDSL, iDSL, raDSL ir kitas. DSL‘as vienu metu ta pačia linija gali perduoti ir duomenis ir garso signalus. O Duomenų porcija linijai yra priskiriama jungčiai, o tai reiškia tai yra besitęsiantis procesas. Daugiau nereikia jokių papildomų jungimosi įtaisų. Kelių metų bėgyje tikimasi, kad DSL pakeis ISDN daugumoje sričių ir konkuruos dėl kabelio ir kitų ryšio plėtros sprendimų, kad galėtų perduoti multimediją ir 3-D į jūsų namus. Šimtai milijonų gyventojų ir įstaigų visame pasaulyje naudojasi varinėmis linijomis teikiamomis telefoninių pokabių paslaugomis. Dėl šios priežasties Interneto prieiga, paremta DSL technologija yra pigi ir daugeliui prieinama.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Maršrutizavimo protokolų pagrindai

2003-03-14 | Dinaminiai maršrutizatoriai naudoja maršrutizavimo protokolus nuolatinės komunikacijos ir dinaminio maršrutų lentelių duomenų atnaujinimui palengvinti. Maršrutizavimo protokolai rodo papildomo duomenų judėjimo tinkle apkrovą. Šis papildomas judėjimas gali tapti labai svarbiu faktoriumi planuojant WAN tinklų naudojimą. Svarbus maršrutizavimo protokolo įgyvendinimo elementas yra jo galimybė aptikti ir atsistatyti nuo tinklo gedimo. Kaip greitai protokolas atsistatys, priklauso nuo gedimo tipo, kaip tas gedimas aptinkamas ir kaip maršrutizavimo informacija yra platinama tinkle.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Maršrutizavimo problemos

2003-03-14 | Vykstant maršrutizatoriaus maršrutizavimo procesui, duomenų paketas yra persiunčiamas išilgai optimalaus kelio priklausomai nuo informacijos vietinėje maršrutų lentelėje. Jei maršrutų lentelės įrašai apie visus maršrutizatorius yra teisingi, paketas keliauja optimaliu keliu nuo siuntėjo iki gavėjo. Kad ir kaip bebūtų, jeigu bent kurios maršrutų lentelės įrašai yra neteisingi (ar dėl blogos konfigūracijos, ar dėl sužinotų maršrutų, kurie teisingai neatspindi tinklo topografijos), gali susiformuoti maršrutizavimo kilpos. Maršrutizavimo kilpa yra kelias per Internetą tam tikram tinklo ID, kuris pats siunčia ir pats gauna paketą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Statiniai ir dinaminiai maršrutizatoriai

2003-03-14 | Kad duomenų srautas tarp maršrutizatorių Internete būtų efektyvus, maršrutizatoriai privalo turėti informaciją apie kitų tinklų ID arba turi būti sukonfigūruotas numatytas maršrutas. Dideliuose tinkluose, maršrutų lentelės turi būti tvarkomos taip, kad duomenų judėjimas visada vyktų išilgai optimalių kelių. Kaip maršrutų lentelės yra tvarkomos, priklauso nuo to, kuris maršrutizavimas naudojamas – statinis ar dinaminis. Statinis maršrutizavimas. Maršrutizatorius su rankiniu būdu nustatytomis maršrutų lentelėmis yra žinomas, kaip statinis maršrutizatorius. Tinklo administratorius, turintis informaciją apie tinklo topologiją, pats sukuria ir atnaujina maršrutų lenteles, programuodamas visus maršrutus maršrutų lentelėse.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!