LT   EN   RU  
2021 m. vasario 24 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Verslas
Greitas kreditas – greitas ir krachas

2010-03-31 | “Moment Credit” gimtadienis – šventė ir mums, ir mūsų klientams. Mums – jau 3 metai! Per trejus metus momentiniu kreditu jau pasinaudojo daugiau kaip 27 tūkstančiai klientų... Tokio turinio laiškus pastarosiomis dienomis savo pašto dėžutėse randa vilniečiai. Na, o gimtadienio proga, suprantama, geradarė firma žada visokių malonių dovanų ir kviečia apsilankyti “jaukiame savo skyriuje”. Mat „ Moment Credit“ – tai ne koks žiaurus skandinavų bankas, šiais laikais nenorintis dalinti kreditus ne tik verslui, bet ir eiliniam krizės prispaustam piliečiui. Kruopščiai dirbome, kad procedūros būtų itin paprastos. Ir mums pavyko. Jums tereikia pateikti asmens tapatybės dokumentą ir banko sąskaitos numerį – visa kita padarysime vos per 5 minutes! Pasirodo, pasiskolinti iš „Moment Credit“ galima ir internetu, arba tiesiog SMS žinute. Štai taip. Šiais laikais klausti, iš kur šitoji geradarė firma (?) turi gyventojų adresus ir duomenis, būtų, ko gero, naivu. Todėl ir nereikia klausti. Lietuvoje mat per 20 metų taip ir nebuvo sukurta gyventojų asmens duomenų apsauga. Kitaip, kaip paaiškinti šios geradarės firmelės teiginį, kad: „įdiegėme pažangią, greitą ir saugią kliento mokumo vertinimo sistemą“. Tai kaip per 5 minutes galima viską sužinoti apie klientą? Reiškia, reikia turėti labai plačią duomenų bazę apie savo būsimą potencialų klientą. O jų gi, pasirodo, jau dešimtys tūkstančių. Ir, patikėkite, daugelis jų nemokūs.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Smulkus ir vidutinis verslas. Įmonių teisinės formos

2010-03-18 | SVV subjektų samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – įstatymas), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas apibrėžia SVV subjektus, jiems taikomas valstybės paramos formas ir kitas šiam verslui svarbias nuostatas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, SVV subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercine veikla versitės, kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir pan. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas. Jeigu planuojate imtis smulkaus verslo, kuriuo verstis pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, o pasirinkta veiklos rūšis nėra ypač rizikinga ir sudėtinga, galite steigti individualią įmonę (IĮ).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Greitojo vartojimo kreditai: išeitis ar užveržta ant kaklo kilpa?

2010-03-08 | "Reikia pinigų mokesčiams mokėti? Sugedo automobilis? Trūksta pinigų remontui? O gal reikia pinigų artėjančiam savaitgaliui ar dovanai? Nesijaudink! Tau padės – greitos paskolos internetu ar SMS žinute vos per 5 minutes! Užsiregistruok internete ir pasiskolink be jokio užstato! Su mumis - viskas taip paprasta!" - malonus vyriškio balsas per televiziją ragina patikėti greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių geranoriškumu. procentus, neretai atsiduria aklavietėje... Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (SDPLRV) atlikti 2008 m. namų ūkių biudžeto tyrimai rodo (www.stat.gov.lt), jog, neskaitant tų, kurie turi ilgalaikes paskolas, kas šeštas namų ūkis, arba 16 proc. šeimų turėjo paskolą, imtą atsiskaityti už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas. Apie 24 proc. namų ūkių nurodė, kad jas grąžinti nejaučia finansinės naštos, o 18 proc. paskolas įvertino labai didele našta. Dažniausia buvo skolinamasi įsigyti buitinę techniką ar baldus. Dėl lėšų stokos 3 proc. apklaustųjų bent kartą ar daugiau per 12 mėn. negalėjo laiku sumokėti palūkanų ar paskolos įmokų. Duomenys apie kur kas tragiškesnį šių metų šeimų namų ūkių biudžetą mus pasieks tik kitąmet. Tuo tarpu skolose skęstančiųjų į kampą įvaryti psichologai ima skambinti pagalbos varpais: jų teigimu, žmonių nepamatuotą riziką skolintis jau galima prilyginti aistrai lošti azartinius žaidimus ar priklausomybei alkoholiui bei narkotikams.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Greitasis kreditas – lyg sutartis su velniu

2010-01-30 | Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai sparčiais tempais. Kelias minutes pabendravus internetu ar net susisiekus trumposiomis žinutėmis (SMS), galima be didelių problemų net vidury nakties gauti nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų paskolą. Per ekonomikos krizę į fi nansinę duobę patekę gyventojai dažnai nepagalvoja apie pasekmes. Apskaičiavus šių kreditų palūkanų normą dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Vidutinės metinės palūkanos čia siekia 400 procentų (kai kuriose įmonėse – net 800 proc.), o delspinigiai – nuo 300 iki 700 proc. Vilnietis Andrius R. 2009-ųjų pradžioje iš kredito bendrovės paėmė 700 Lt paskolą, bet netekęs darbo negalėjo laiku jos grąžinti. „Delspinigiai ėmė augti kaip ant mielių. Nežinodamas, ką daryti, skolinausi iš vienų greitųjų kreditų bendrovių, kad galėčiau grąžinti skolas kitoms. Taip patekau į užburtą ratą iš kurio išėjimo nebebuvo", – pasakojo Andrius. Iš greitųjų kreditų bendrovių paimtus pinigus jis naudojo tik kitų bendrovių skoloms grąžinti. Nė litas nebuvo išleistas kitur. Per šį laikotarpį šioms bendrovėms jis jau sumokėjo 6 450 Lt ir liko dar skolingas 3 800 Lt. Andrius teigia, kad geriau būtų skolinęsis iš mafi jos. Tokių istorijų ne viena. Seimo narės Agnės Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuota greitųjų vartojimo kreditų rinka.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti - mitas

2009-10-19 | Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) nariai griauna žiniasklaidoje pastaruoju metu sukurtą mitą, jog greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti ir sparčiai plečiasi. Pasak GVKA direktorės Kristinos Nemaniūtės, teiginiai, kad greitieji vartojimo kreditai — pelninga verslo niša, su kiekviena diena priimanti vis daugiau rinkos narių, klaidingi. "Greitųjų vartojimo kreditų verslas gana jaunas Lietuvoje. Jis skaičiuoja trečius metus. Be abejo, per šį laikotarpį rinkos dalyvių pagausėjo. Tai normalus verslo procesas. Šiuo metu yra apie 25 greitųjų vartojimo kreditų verslą vystančios įmonės. Artimiausiu metu jų gali padaugėti iki 35 ir tai jau bus riba", — tvirtina Kristina Nemaniūtė. Tokios pagrįstos nuomonės laikosi ir vienas iš seniausių greitųjų vartojimo kreditų rinkos dalyvių. "2008 metais per spalį išdavėme 1256 kreditus, kurių suma siekė daugiau nei 570 000 lt, o šių metų rugsėjį — 72 procentus mažiau. Statistiniai duomenys liudija, kad yra sustiprintas klientų mokumo vertinimas, vyrauja nemaža konkurencija. Rinkoje išliks stipriausios ir kokybiškiausias paslaugas teikiančios įmonės. Tai natūralu. Greitu metu ši rinka bus užsipildžiusi", — teigia GVKA valdybos narys Juozas Rupšys. Pasak jo, konkurencija kai kuriems rinkos dalyviams taps nebepakeliama ir ši tendencija jau ryškėja. GVKA nariai nuogąstauja ir dėl bankų klaidingų įsitikinimų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Verslo pradžia: ar Jūs psichologiškai pasiruošę kurti nuosavą verslą?

2009-09-03 | Įmonės įkūrimas yra tik formalumas, svarbiausias klausimas, kuris turėtų jaudinti verslininką, ar jis sugebės įsitvirtinti rinkoje ir vystyti verslą. Anot Pasaulio Banko, net esant palankioms verslininkystės sąlygoms, apie 50 proc. smulkių įmonių bankrutuoja per pirmuosius veiklos metus. Dažniausia žlugimo priežastis - steigėjai nesugeba valdyti kompanijos ir psichologiškai nepasiruošę prisiimti atsakomybės. Prieš steigiant firmą, pirmiausia reikėtų suvokti, ar tam esate pasiruošę psichologiškai. Jei svarstote apie savo verslą, pirmiausia įvertinkite pagrindines savo charakterio savybes ir asmeninius pasiekimus. Nereikia galvoti, kad formalus savo verslo įsteigimas kažką iš esmės pakeis. Jei Jūs esate sėkmingas samdomas darbuotojas, skiriate darbui daugiau laiko nei reikalauja samdomo darbuotojo įsipareigojimai, Jums bus nesunku ir darant savo verslą. Tačiau, jei manote, kad sukūrus savo verslą, staiga atsiras noras darbuotis, skirsite jam daugiau laiko - tai greičiausiai klystate. Pirminis entuziazmas praeis po keleto mėnesių ir greičiausiai rezultatai bus ne geresni nei samdomoje pozicijoje. Reikia susitaikyti su tuo, kad kuriant savo verslą, pradžia finansiškai gali būti sunkesnė nei dirbant samdomoje pozicijoje. Savo verslo steigimas tikintis, kad pavyks daugiau uždirbti, yra dažnai iliuzinis - tai pavyksta tik perimant dalį svetimo verslo arba įgyvendinus genialią idėją. Dažnai verslas steigiamas mąstant, kad samdomas darbas neįvertinamas taip, kaip turėtų būti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paradoksas: vyriausybė perša paskolas, verslininkai prašo rinkos

2009-06-03 | Nors milijonai, numatyti verslui reanimuoti, iki šio mėnesio pabaigos jau turėtų pradėti plūsti į bendrovių ir įmonių sąskaitas, rajono verslininkai kol kas atsargiai vertina siūlomas paskolas. AB "Rokiškio mašinų gamyklos" generalinis direktorius Rimgaudas Kilas sakė, jog imti iš banko paskolą su Vyriausybės garantija bendrovei šiuo metu nėra prasmės. "Mus smaugia užsakymų stygius. Kas iš to, kad imsime paskolą, jei perpus sumažėjo mūsų gaminamos produkcijos rinka. Juk paskolą reikės grąžinti su palūkanomis. Argi veltui tuos pinigus siūlo?" - svarstė krizės padarinius jaučiančios žemės ūkio technikos gamintojos vadovas. Jo teigimu, net ir už didelius pinigus bendrovė nepagamins tokios įrangos, kokią siūlo "Fendt" ar kiti pasaulyje pripažinti gamintojai, kurių žemės ūkio įrenginius mieliau perka mūsų ūkininkai. Užsakymus įmonei duoda Rusijos rinka, tačiau smarkiai užstrigo atsiskaitymai už produkciją, ir bendrovė nebegali tiekti jos skolon. Valstybinė Baltarusijos politika "užraukė" savo rinką: stojo prekyba su šia šalimi krizės kamuojamose Latvijoje ir Estijoje. Anot R.Kilo, bendrovės gaminius pirktų prancūzai, bet šie derasi trečdaliu sumažinti kainą. Kol kas tikrai nesidomiu kreditais su valstybės garantija, nes rinkos sąstingiu paimti pinigai būtų "pravalgyti". Stengiamės tiek "susiveržti diržus", kad išgyventume sunkmetį ir išsaugotume pagrindinius įmonės darbuotojus: atleidus specialistus, vėliau jų tektų ieškoti su žiburiu", - dėstė R.Kilas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Franšizės žinynas (kaip kurti ar įsigyti franšizę)

2009-05-13 | Šiuolaikinis franšizavimas yra labai lankstus ir nuolat besivystantis verslo formatas. Franšizavimas apima ir tik jam būdingus, ir iš kitų verslo formų paskolintus elementus. Komercinė koncesija, filialų tinklai, platinimo tinklai, licencijavimas, patentai, kooperacija – tai tik dalis verslo formų, kurių dedamųjų galima surasti franšizavimo procese. Norėdami išvengti painiavos pažymėsime, kad franšizavimu vadiname verslo modelį apskritai. O franšizė yra konkreti verslo koncepcija, nuosavybės teise priklausanti konkrečiam ūkio subjektui. Nei verslo literatūroje, nei verslo praktikoje nėra vieno patvirtinto franšizės apibrėžimo. Žinoma, kiekvienos šalies teisės aktai teisinio reguliavimo poreikiams nustato teisinį franšizės apibrėžimą. Pirmiausia franšizė yra sutartis. Ši sutartis sudaroma tarp dviejų savarankiškų šalių. Pagal šią sutartį abi šalys įgauna teises ir prisiima įsipareigojimus. Viena šalis (franšizės gavėjas) pagal sutartį gauna teisę užsiimti verslu, t. y. teikti prekes arba paslaugas naudodama kitai šaliai (franšizės davėjui) priklausančius prekės ženklus arba vardus. Taip pat franšizės gavėjas gauna teisę naudoti darbo metodus, sukurtus franšizės davėjo. Franšizės gavėjas už šias esmines teises įsipareigoja mokėti. Ta pati sutartis įpareigoja franšizės davėją suteikti visas sutartas teises franšizės gavėjui ir padėti vykdyti su verslu susietas veiklas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Verslas nuo nulio

2009-05-01 | Pagrindiniai šio straipsnio teiginiai – pradėti verslą įmanoma; įmanomą pradėti verslą nuo nulio; įmanoma pradėti verslą nuo nulio ir sąžiningai! Jeigu nėra ryšių, juos įmanoma užmegzti ir tai ne stebuklingas pasisekimas, o tiesiog mokėjimas, netgi, sakyčiau, amatas. Bent jau aš pasiekiau tokio supratimo apie verslą lygį, kad galiu teigti, - verslauti galima išmokyti kiekvieno. Aišku, ne kiekvienas „pasieks žvaigždes“, bet užsidirbti galima dešimt kartų daugiau, negu samdomame darbe, skiriant darbui dešimt kart mažiau laiko. Todėl iš tikrųjų skirsite pinigams mažiau laiko, negu samdomas darbuotojas, kuris peikia verslininkus pamišimu dėl pinigų. Nieko panašaus. Pinigai verslininkui – kaip vanduo iš vandentiekio. Vieną kartą išsprendei klausimą ir naudojiesi. O štai samdomi darbuotojai kiekvieną dieną po 8 valandas „vandenį nešioja“. Ir be to dar kaltina verslininkus pamišimu dėl vandens. Dėl vandens pamišę tie, kurie nuolat sprendžia „vandens problemas“ ir niekaip negali nuo jų atsitraukti, nes kitaip nebus kaip prasimaitinti. Paprastai įrodinėja remiantis savo (arba savo pažįstamų) pavyzdžiu, bet ką gali įrodyti jūsų NESĖKMINGA PATIRTIS (!?), kai yra sėkmės pavyzdžių. Visų pirma, prisiminsime logikos pagrindus. PAVYZDYS NĖRA ĮRODYMAS! Štai jeigu įrodysite pirmo, antro ir trečio principinį negalimumą, tai bus įrodymas. O šito jūs neįrodysite, nes aš turiu pavyzdžių, kad tai įmanoma.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Individuali veikla kaip viena iš paprasčiausių verslo veiklos formų

2009-04-25 | Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas (siekimas gauti ekonominės naudos). Atsitiktiniai sandoriai, pvz. asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra ,,verslininkiškumo” elementų, negali būti laikomi individualios veiklos požymiais. Atitinkamais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nelaikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz. į užsienį išvykstantis gyventojas parduoda kelis vienodus daiktus). Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad kartais ir be sandorių tęstinumo, iš tam tikrų aplinkybių galima daryti išvadą, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!