LT   EN   RU  
2020 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Vladimiras Nabokovas
Istorija, kurios pasaulis neturėjo išgirsti

2009-11-29 | Jis turėjo būti sudegintas, bet niekas neišdrįso to padaryti. Nebaigtas Vladimiro Nabokovo romanas „Lauros originalas“ visgi išvydo dienos šviesą, rašo Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC naujienų svetainė. Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos leidybos namai „Penguin“ pristatė paskutinį nebaigtą V.Nabokovo romaną „Lauros originalas“, išleistą anglų kalba. Vertimas į rusų kalbą pasirodys gruodžio 1-ąją. „Būna akimirkų, kai pagalvoju, kad galbūt reikėjo įvykdyti tėvo norą ir sunaikinti romaną, - prieš metus sakė V.Nabokovo sūnus Dmitrijus. - Bet vėliau susimąstau, kad tokiu atveju niekas jo neišvystų. Tai buvo labai sunkus pasirinkimas.“ V.Nabokovas rašė „Lauros originalą“ paskutiniais gyvenimo metais. Rašytojas tuo metu gyveno Šveicarijos viešbutyje „Montreux“. 1975 m., būdamas 76-erių, kalnuose gaudydamas drugelius savo kolekcijai jis pargriuvo ir patyrė traumą. Rašytojas nesugebėjo atsigauti po nelaimingo įvykio, nes buvo fiziškai ir morališkai išsekęs. V.Nabokovo biografas Brianas Boydas pasakoja, kad išėjęs iš ligoninės jis nepaleido plunksnos iš rankų, stengdamasis aplenkti mirtį. Rašytojas kūrė naują romaną ir iš žmonos Veros išpešė pažadą sunaikinti veikalą, jeigu jis nespės jo užbaigti. 1977 m. V.Nabokovas mirė. Žmonai nekilo ranka įvykdyti vyrui duotą pažadą, nes tokio pat likimo per plauką išvengė garsiausias jo veikalas „Lolita“. Publikuoti „Lauros originalo“ ji irgi nesiryžo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

JAV ir Didžiosios Britanijos knygynuose pasirodė V. Nabokovo romanas "Lauros originalas"

2009-11-16 | Niujorko ir Londono knygynuose pasirodė nebaigtas rašyti Vladimiro Nabokovo paskutinysis romanas "Lauros originalas". Anglų kalba parašytas romanas daugiau nei tris dešimtmečius gulėjo Šveicarijos banke, intriguodamas literatus ir eilinius skaitytojus, kadangi Rusijoje gimusio rašytojo artimieji nepakluso jo valiai sudeginti romaną. Žymiojo romano "Lolita" autorius V. Nabokovas prieš mirtį Šveicarijoje 1977 metais privertė savo žmoną pažadėti, kad ji sudegins romano rankraštį. Tačiau ji negalėjo prisiversti to padaryti ir po savo mirties šią dilemą paliko spręsti jų sūnui Dmitrijui. Autoriaus sūnus nusprendė išleisti romaną, kadangi jo tėvas taip pat norėjo sudeginti savo geriausiai žinomą kūrinį "Lolita". Romano pasakotojas - vyras, kuris būdamas jaunas beviltiškai įsimyli merginą, o dabar yra nelaimingai vedęs, jo žmona - pasileidėlė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paskutinysis V. Nabokovo romanas "Tikroji Laura" greitai pasirodys Rusijoje

2009-07-27 | Paskutinis neužbaigtas Vladimiro Nabokovo romanas "Tikroji Laura" bus išleistas Rusijoje po to, kai lapkritį pasirodys Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos knygynų lentynose. Anglų kalba parašytas romanas daugiau nei tris dešimtmečius gulėjo Šveicarijos banke, intriguodamas literatus ir eilinius skaitytojus, kadangi Rusijoje gimusio rašytojo artimieji nepakluso jo valiai sudeginti romaną. Leidykla "Azbuka", kuri turi licenziją šį romaną išleisti rusų kalba, teigė, kad tiksli romano pasirodymo data Rusijoje bus paskelbta vėliau. Žymiojo romano "Lolita" autorius V. Nabokovas prieš mirtį Šveicarijoje 1977 metais privertė savo žmoną pažadėti, kad jis sudegins romano rankraštį. Tačiau ji negalėjo prisiversti to padaryti ir po savo mirties šią dilemą paliko spręsti jų sūnui Dmitrijui. Autoriaus sūnus nusprendė išleisti romaną, kadangi jo tėvas taip pat norėjo sudeginti savo geriausiai žinomą kūrinį "Lolita". Romano pasakotojas - vyras, kuris būdamas jaunas beviltiškai įsimyli merginą, tačiau dabar yra nelaimingai vedęs, o jo žmona yra pasileidėlė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paskutinio V.Nabokovo romano ištraukas pirmasis išspausdins žurnalas "Playboy"

2009-07-09 | Žurnalo "Playboy" skaitytojai pirmieji galės įvertinti nebaigtą paskutinį rusų kilmės amerikiečių rašytojo Vladimiro Nabokovo kūrinį "Tikroji Laura"- leidinio steigėjas Hughas Hefneris susitarė su rašytojo sūnumi išleisti kelias ištraukas gruodį iki oficialaus knygos pardavimo. Daug metų V.Nabokovo sūnus Dmitrijus vis sakė, kad, kaip to norėjo tėvas, romanas niekada nebus išspausdintas: "Mano pareiga jį sunaikinti". "Būna akimirkų, kai aš galvoju, kad vis dėlto reikia klausyti savo tėvo. Tačiau kaip gaila atimti visiems laikams iš pasaulio šį kūrinį", - sako Dmitrijus, graužiamas abejonių, kaip teisingai pasielgti. Pats V.Nabokovas sakė neapkenčiąs minties", kad skaitytojai pamatys darbą, kurį jis "užbaigė galvoje, bet ne popieriuje". Tačiau pavasarį Dmitrijus persigalvojo ir pradėjo ieškoti leidėjo. Teises išleisti knygą gavo leidykla "Knopf". Tada sužinojusi apie sandorį su "Knopf" žurnalo "Playboy" literatūros redaktorė Amy Grace Loyd pradėjo derybas. V.Nabokovo agentas iš pradžių nesutiko suteikti pirmosios publikacijos teisės vyrų žurnalui, po to norėjo, kad "Playboy" pateiktų siūlymą dar net neskaitęs knygos, bet A.G.Loyd nepasidavė, nes, pasak jos, ji tikėjo V.Nabokovo genijumi ir manė, kad reikalas to vertas. Literatūros redaktorė priminė senus žurnalo ir rašytojo ryšius: 1964 metais, kaip buvo išleista "Lolita", V.Nabokovas davė interviu žurnalui, o 1969 metais "Playboy" išspausdino ištraukas iš jo veikalo "Ada".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atodangos: nuo „Lauros originalo“ iki „Literatūrinių pranašysčių“

2008-04-01 | Nejaugi nebeišvysime Vladimiro Nabokovo „Lauros originalo“? Jau ne pirmą kartą per literatūrinį pasaulį sklendžia žinia, kad V. Nabokovo sūnus D. Nabokovas paisys tėvo testamento ir sunaikins paskutinį vieno žymiausio XX a. rusų rašytojo kūrinį – nebaigtą novelę „Lauros originalas“. Penkiasdešimt šio kūrinio kortelių laikoma vieno Šveicarijos banko saugykloje. Beje, „Lauros originalo“ nesiryžo sunaikinti V. Nabokovo žmona Vera, mirusi 1991-aisiais. V. Nabokovas savo testamente yra nurodęs, kad jam nepriimtina mintis, jog skaitytoją pasiektų kūrinys, užbaigtas tik galvoje, bet ne ant popieriaus. Kaip praneša „Guardian“, pokalbiuose telefonu ir elektroniniuose laiškuose D. Nabokovas amerikiečių literatūros kritikui R. Rosenbaumui pabrėždavo, kad taip ketinąs apsaugoti nuo kritikų „Lauros originalą“, nenorįs, jog šio kūrinio neištiktų kriminalinio idiotiškumo lygį pasiekę „Lolitos“ tyrinėjimai. V. Nabokovo talento gerbėjai ragina D. Nabokovą susilaikyti nuo tokio žingsnio, nes šis kūrinys, anot rašytojo sūnaus, „nuostabus, gyvybingas, savo turiniu radikaliausias rašytojo rankraštis – jo kūrybos kvintesencija“. Kembridžo „pornobiblioteka“. „The Daily Telegraph“ pranešė, kad atskleista Kembridžo „pornobibliotekos“ paslaptis, kuri jaudino ne vieną šios prestižinės mokslo įstaigos studentų kartą: neva pornografija saugoma 17 aukštų bibliotekos bokšte. Šiame 1934 m. pastatytame bokšte buvo rasti tik kuklūs karalienės Viktorijos laikų meilės etiketo aprašymai. Ir nieko pikantiškesnio.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

V. Nabokovo romanas „Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas“

2008-03-04 | V Nabokovo talento specifika - aukšto intelekto ir puikaus humoro jausmo derinys. Jo kūryba pasaulyje žavisi jau ne viena skaitytojų karta. Lietuvoje rašytojas taip pat neblogai žinomas: išleisti keli jo romanai, tarp jų garsioji „Lolita“, apsakymų knyga, poezijos rinktinė. „Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas" (1940) -pirmas V. Nabokovo angliškai parašytas romanas. Juo autorius aiškiai parodė, kad naujuoju instrumentu (anglų kalba) jis griežia taip pat virtuoziškai, kaip ir rusiškuoju. Kaip ir kiti rašytojo kūriniai, šis romanas pasižymi itin subtilia kalba ir meniškai perteikiamais išgyvenimų niuansais, nestokoja žaismingumo, paradoksų, ironijos. Kūrinio pasakotojas bando atskleisti mįslingo personažo, mirusio rašytojo, tikrąjį gyvenimą. Įvairiose situacijose pasirodo, kad jis eina klaidingais pėdsakais, esama panašumų į detektyvinę istoriją, tačiau šioje knygoje vyrauja intelektinės bei literatūrinės mįslės. Rašytojo Sebastiano Naito biografijoje mįslingai susipina jo kūrinių bei gyvenimo plotmės, ryškėja du paslaptingi meilės romanai. Šio personažo, fiktyvaus rašytojo, emigravusio iš Rusijos, gimimo metai ir kai kurios gyvenimo bei kūrybos aplinkybės panašios į paties V Nabokovo, bet autorius kūrybingai pina kitokias, intriguojančias, gyvenimo bei kūrybos peripetijas. Tai - daugiasluoksnis romanas, įdomus tikrovės ir fantazijos pasaulių sąlytis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Atsidavimas. Vladimiras Nabokovas ir Vera

2007-03-20 | Į savo pirmąjį pasimatymą su Vladimiru Nabokovu Vera atėjo su kauke. Beje, pasimatymą ji pati ir paskyrė. Kitaip nė būti negalėjo. Pirma, Vladimirui tada ne pasimatymai rūpėjo - dar nebuvo praėję nė metų, kai teroristai nužudė jo tėvą, aristokratą liberalą, buvusį A.Kerenskio vyriausybės ministrą; dar nebuvo prabėgęs nė pusmetis ir nuo tada, kai jis išsiskyrė su karštai mylėta mergina Svetlana Zivert; pagaliau Nabokovas tuo momentu dar nebuvo Nabokovas - poetinė rusų emigracijos žvaigždė, gražuolis Vladimiras tuo metu vadinosi savo tikrąja – Sirino – pavarde. Antra, pasimatymą paskyrė pati Vera, nes bet koks koketavimas jai buvo svetimas ir ji norėjo viską laikyti savo rankose. To ją buvo išmokęs tėvas, garsus Sankt Peterburgo žydų komersantas. Dėl bolševikų netekęs savo verslo jis persikėlė į Berlyną ir čia netrukus vėl ėmė klestėti, - jo įsteigtai rusiškai leidyklai ėjosi puikiai. O Vera labai mylėjo tėvą. Ir V.Nabokovą ji taip pat labai mylėjo, dar gerokai iki pirmojo pasimatymo. Ji atmintinai mokėjo visas V.Sirino eiles, turėjo albumą, į kurį tvarkingai klijuodavo visas jo publikacijas ir pasirodančias jo kūrybos recenzijas. Per vieną iš poetinių vakarų, kuriame V.Sirinas deklamavo savo eiles, Vera sukaupusi visą drąsą nusiuntė jam raštelį su pasiūlymu susitikti. Bet vėliau vis dėlto ėmė jaudintis ir užsidėjo kaukę. Jis atėjo. Ir dėl kaukės ne itin nustebo. Visa tai vyko 1923 metų gegužės 8–ąją. Vera sužavėjo jo širdį išsyk.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Antroji "Lolita" ne geresnė

2005-06-11 | Keistas suaktyvėjimas – pastaruoju metu pasirodė net dviejų romanų nauji vertimai, nors ankstesniųjų vertimų negalima pavadinti nei senais, nei prastais. Vienas recenzentas netgi sveikino „Eridano“ leidyklą, kad ji pirmoji išleido lietuviškai naujosios Nobelio premijos laureatės knygą. Iš tikrųjų anksčiau lietuviškai buvo išleisti jau trys Elfriedės Jelinek romanai, tarp jų ir „Pianistė“. Bet naujajame „Pianistės“ leidinyje apie tai – nė žodžio. Nė žodžio ir apie tai, kad čia antras šio romano vertimas. Girdėjau netgi nuomonę, kad leidykla nežinojo, jog romanas jau išverstas. Pakankamai juokinga, bet iki tokio žioplumo vis dėlto gal nenusirista, o ir originalo autoriaus teisės, regis, įsigytos. Būtų įdomu palyginti tuos du vertimus, bet dabar žvilgterėkime į kitą vertimų porą. Naujajame Vladimiro Nabokovo „Lolitos“ vertime irgi nė žodžio, kad tai jau antras vertimas. 1990 m. „Vaga“ išleido Sigitos Papečkienės vertimą. (Beje, ir Jelinek, ir Nabokovo antrojo vertimo ėmėsi, regis, mažiau patyrusios vertėjos.) Nemaloniai nustebti tenka jau atsivertus titulinį puslapį: kaip ir pirmą kartą, vėl versta iš rusų kalbos. Jeigu ir vertėjo antrą kartą versti „Lolitą“, tai tik iš anglų. Tiesą sakant, ir pirmą kartą derėjo versti iš anglų kalbos. Apie tai jau rašiau knygai pasirodžius prieš 15 metų („Š. A.“, 1990.XII.26), tad čia šį tą pakartosiu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pavelas Lavrinecas "Vladimiras Nabokovas"

2004-09-16 | Pokario metais Vladimiras Nabokovas Lietuvai oficialiai neegzistavo. Jo kūryba čia (ir visoje TSRS) buvo vertinama kaip „modernistinė“, kas jau savaime buvo pakankamu nuosprendžiu, neleidžiančiu tikėtis sulaukti jos vertimų, o tuo labiau - leidinių. Be to ji, pasak „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“, išsiskyrė „erotiniais psichologiniais motyvais, dėmesiu patologiniams reiškiniams“. 1977 m. emigravęs poetas ir literatūrologas Tomas Venclova straipsnyje apie pasaulinės literatūros vertimus tarybinėje Lietuvoje 1978 m. kovą išspausdintame kassavaitiniame kultūrai skirtame lietuviško Čikagos laikraščio “Draugas” priede Nabokovą įvardijo kartu su Vladislavu Chodasevičiumi, Viačeslavu Ivanovu, Nikolajumi Gumilevu, Jevgenijumi Zamiatinu, tarp tų rašytojų „disidentų, opozicininkų ir emigrantų“, kurių kūrybą išleisti nėra jokios galimybės. Straipsnyje „Žaidimas su cenzoriumi“ (1983) T.Venclova priskyrė Nabokovą kitai - sovietinės sistemos tabu eilei (kolonijiniai polipai, homoseksualizmas, žydai, disidentai ir emgrantai, žemės drebėjimai, epidemijos, ir t.t.): jie erzina ir todėl Solženycinas, Brodskis ir Nabokovas „neegzistuoja“, Trockio išvis niekada nebuvo, o Stalinas „egzistavo, bet lyg ir ne“. Venclovos liudijimai jau savaime yra pavyzdys, kaip užsieniuose spausdinta lietuviška spauda, socialistinėje Lietuvoje buvusi taip pat „prieinama“, kaip ir paties rašytojo tekstai, palaikė Nabokovo garsą abejose Atlanto pusėse.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

V.Nabokovas "Lolitą" nusirašė?

2004-03-19 | Laikraščio "Frankfurter Allgemeine Zeitung" žurnalistai aptiko iki šiol nežinomą Vladimiro Nabokovo romano "Lolita" analogą. To paties pavadinimo rankraštis datuojamas 1916 metais. Jo autorius - berlynietis Heinzas von Lichbergas (Haincas fon Lichbergas). Pasak susipažinusių su kūriniu ekspertų, knyga savo siužetu ir pagrindine idėja yra panaši į V. Nabokovo romaną. Kaip nustatė istorikai, V. Nabokovas ir H. von Lichbergas apie 15 metų gyveno Berlyne. Bet neaišku, ar jie buvo pažįstami, ar ne. H. von Lichbergas mirė Berlyne 1951 metais, o po penkerių metų V. Nabokovas išleido Jungtinėse Amerikos Valstijose "Lolitą", kuri ilgą laiką buvo uždrausta Sovietų Sąjungoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!